Debesų kompiuterija verslui jau seniai nebėra vien IT skyriaus reikalas. Lietuvos įmonės gali rinktis viešąjį, privatų ar hibridinį debesį, tačiau universaliai geriausio sprendimo nėra. Pasirinkimas priklauso nuo verslo poreikių, turimos infrastruktūros, duomenų valdymo reikalavimų ir ateities planų.
Su telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ekspertais, produktų vadovais Kipru Kretavičiumi ir Roku Ališausku, kalbėjomės apie tai, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis debesijos sprendimą. Jų įžvalgos padeda suprasti, kaip demokratiškas ir skaidrus požiūris į technologijas gali didinti verslo konkurencingumą.
Kada verta rinktis viešąjį, o kada privatų debesį?
Vieno atsakymo, kuris tiktų visoms įmonėms, nėra. E. prekybos verslui, kurio lankytojų srautas smarkiai svyruoja, svarbu greitai didinti IT resursus, o gamybos įmonei gali būti svarbesnė vietinė infrastruktūra ir jos kontrolė.
„Jei gamybinės įmonės linijos turi veikti nepertraukiamai ir tam reikia pasiekti IT sistemas, o įmonė neturi patikimo interneto ryšio, tuomet geriau turėti nuosavus serverius įmonės gamybinėse patalpose“, – pavyzdį pateikia K. Kretavičius.
Visai kitoks scenarijus – įmonė, kurios paslaugomis vienu metu naudojasi daug žmonių ir kurios IT resursų poreikis nuolat keičiasi.
„Tuomet IT sistemos turi būti pasiekiamos dideliam naudotojų skaičiui, resursų poreikis auga ir mažėja cikliškai metų eigoje. Tokiai įmonei viešojo debesies sprendimai sprendžia daug galvos skausmo“, – aiškina K. Kretavičius.
R. Ališausko teigimu, viešasis debesis ypač naudingas verslui, kuriam svarbus greitis ir lankstumas.
„Viešasis debesis dažniausiai yra racionalus pasirinkimas, kai verslui svarbus greitis ir lankstumas – reikia greitai paleisti naujas paslaugas ar aplikacijas. Taip pat keisti infrastruktūros resursų dydį pagal poreikį ar naudotis pažangiomis technologijomis, pavyzdžiui, duomenų analitikos ir DI sprendimais“, – sako R. Ališauskas.
Privatus debesis labiau tinka įmonėms, kurioms svarbi didesnė infrastruktūros kontrolė, taikomi duomenų valdymo ar reguliaciniai reikalavimai arba kurių poreikiai yra stabilūs.
„Privatus debesis gali būti logiškesnis, kai organizacijai svarbi didesnė infrastruktūros kontrolė, duomenų valdymo ar reguliaciniai reikalavimai“, – pažymi R. Ališauskas.
Tačiau įmonei nebūtina rinktis vieno modelio visai infrastruktūrai. „Telia“ ekspertai pabrėžia, kad skirtingoms sistemoms gali tikti skirtinga aplinka.
„Toje pačioje įmonėje viena sistema gali efektyviausiai veikti viešajame debesyje, kita – privačiame. Todėl praktikoje dažnai natūraliai susiformuoja hibridinis modelis“, – teigia K. Kretavičius.
Hibridinis debesis – ne visada saugus vidurio kelias
Hibridinis debesis yra patogus sprendimas įmonei, kuri nenori arba negali visos infrastruktūros perkelti į debesį. Tai ypač aktualu transformacijos laikotarpį išgyvenančioms įmonėms.
„Hibridinis debesis yra puikus sprendimas įmonėms, kurios išgyvena transformacijos laikotarpį. Kai dalis įmonės sistemų negali būti lengvai perkeliamos į debesį, o įmonė jas keičia naujos kartos sistemomis, jau atitinkančiomis modernios IT infrastruktūros reikalavimus, tinkamus debesijai“, – pažymi K. Kretavičius.
Pereinamasis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 5 metų, o hibridinė debesija gali būti puikus sprendimas ir dėl reguliacinių reikalavimų, pavyzdžiui, finansų sektoriuje, ar programinės įrangos licencijavimo ypatumų.
Prireikus skirtingas IT aplinkas galima derinti ir naudojant „Telia Cloud“, kuris leidžia įmonės infrastruktūrą apjungti su AWS, „Azure“ ar GCP viešaisiais tinklais. Tai aktualu įmonėms, kurios dalį sistemų laiko privačioje aplinkoje, o kitoms naudoja viešojo debesies resursus.
Vis dėlto hibridinis modelis nėra automatiškai geriausias pasirinkimas.
„Hibridinis debesis nėra tiesiog kompromisas tarp viešojo ir privataus debesies. Didžiausią vertę jis suteikia tada, kai organizacija sąmoningai pasirenka, kur kiekvienai sistemai yra tinkamiausia veikti“, – pabrėžia R. Ališauskas.
„Kuo daugiau skirtingų aplinkų organizacija naudoja, tuo svarbesni tampa jų valdymas, saugumas, tinklų architektūra, duomenų judėjimas, kaštų kontrolė ir tam reikalingos kompetencijos“, – priduria ekspertas.
Todėl, jei nėra aiškios priežasties skirtingoms sistemoms veikti skirtingose aplinkose, hibridinis sprendimas gali tapti ne pranašumu, o papildomu galvos skausmu.
Brangiausia klaida – vertinti tik šiandieną
Renkantis debesijos sprendimą, ekspertai ragina įvertinti, kiek sprendimas kainuos ir kiek naudos suteiks po kelerių metų.
„Viena dažniausių klaidų – debesijos sprendimą rinktis pagal šiandienos kainą, populiarumą, turimų aplikacijų kiekį, neįvertinus ilgalaikių poreikių. Svarbu vertinti ne tik pradinę kainą, bet ir bendrus kaštus, valdymo sudėtingumą, saugumą bei augimo galimybes“, – sako R. Ališauskas.
K. Kretavičius taip pat pabrėžia konsultacijos vertę.
„Per šimtus ar tūkstančius klientų, kuriuos turi aptarnauti specialistai, jie jau ne kartą yra susidūrę su analogiška situacija, kurią sprendžia naujas klientas. Konsultacija ir pasitikėjimas gali sutaupyti daug energijos, laiko ir pinigų“, – teigia K. Kretavičius.
Kita vertus, debesijos sprendimų privalumas yra lankstumas.
„Debesų kompiuterija turi pranašumą, kad klaidos gali būti lengvai ištaisomos, resursai didinami ar mažinami, programinė įranga pakeičiama kita. Įprastai už debesiją mokama „pay-as-you-go“ principu“, – nurodo ekspertas.
Saugumas priklauso ne vien nuo debesies tipo
Renkantis debesijos modelį svarbu įvertinti ir kibernetinio saugumo klausimus. Tačiau, anot pašnekovų, vieno modelio, kuris savaime būtų saugiausias, nėra.
„Debesų kompiuterija leidžia įmonėms pasinaudoti naujausios kartos pažangiais IT saugumo sprendimais, mokant pagal principą „moki už tiek, kiek naudoji“. Tokie sprendimai gali būti tiesiog neįperkami didžiajai daliai Lietuvos įmonių, todėl užtikrinti saugumą debesyje yra paprasčiau ir pigiau“, – teigia K. Kretavičius.
Tačiau debesija pati savaime problemų neišsprendžia.
„Saugumo požiūriu nėra vieno modelio, kuris savaime būtų saugesnis už kitus. Viešajame debesyje galima pasinaudoti labai pažangiomis saugumo technologijomis, tačiau svarbu suprasti bendros atsakomybės modelį – už ką atsako debesijos tiekėjas, o už ką pati organizacija“, – sako R. Ališauskas.
Ekspertas pabrėžia: nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, svarbiausia įvertinti, kur ir kaip saugomi duomenys, kas turi prieigą prie jų, kaip užtikrinamas atsarginis kopijavimas ir veiklos tęstinumas bei kokie reguliaciniai reikalavimai taikomi.
Debesijos pasirinkimas neatsiejamas nuo to, kokių sistemų ir resursų reikia konkrečiai įmonei. Todėl prieš renkantis infrastruktūrą verta įvertinti dabartinius poreikius, planuojamą augimą ir tai, kaip skirtingos sistemos bus valdomos ateityje. Su tokiais klausimais įmonėms padeda dirbti „Telia“ specialistai, vertinantys konkrečią IT infrastruktūrą bei jos poreikius.