Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) perspėja gyventojus dėl naujos sukčiavimo bangos: viešose vietose pasirodo asmenų, kurie, apsimetę kurčiaisiais, prašo pinigų arba renka tariamas aukas. Už jautrios istorijos slypi ne pagalbos prašymas, o apgaulė, galinti suklaidinti geranoriškus žmones ir pakenkti kurčiųjų bendruomenės reputacijai.
Ką praneša Lietuvos kurčiųjų draugija?
Rugsėjo 28 d. LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė prekybos tinklams ir žiniasklaidai išplatino raštą, kuriame įspėja apie asmenis, pasirodančius prekybos centruose ir jų prieigose. Šie asmenys, sudarydami įspūdį, kad yra kurtieji, pateikia lapus su negalios simboliais, Lietuvos vėliava, tariamų aukotojų parašais ir prašymu skirti pinigų.
Viename iš platinamų lapų nurodoma: „Regioninė kurčiųjų ir neįgaliųjų vaikų asociacija Europoje. Norime sukurti Nacionalinį pagalbos centrą.“ Taip pat naudojama „Handicap International“ simbolika.
„LKD pabrėžia, kad su tokiu pinigų rinkimu nėra susijusi. Lietuvos kurčiųjų draugija ir jos organizacijos tokiu būdu, vaikščiodamos po prekybos centrus, gatves ar kitas viešąsias vietas su parašų ir aukų rinkimo lapais, lėšų nerenka“, – akcentuojama rašte.
Kodėl ši schema pavojinga?
Pasak V. Lukošiūtės, tokia veikla ne tik klaidina gyventojus, bet ir daro žalą kurčiųjų bendruomenės bei teisėtai veikiančių nevyriausybinių organizacijų reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui jomis. Sukčiai naudojasi kurtumu, gestų kalba ir visuomenės noru padėti žmonėms su negalia, todėl ypač svarbu žinoti, kaip atpažinti tokias apgaules.
Kaip reaguoja prekybos tinklai?
Prekybos tinklai jau ėmėsi priemonių, kad apsaugotų pirkėjus nuo sukčių. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad tokie atvejai pasitaiko, o parduotuvių administracija ir apsauga su jais tvarkosi savarankiškai, išvesdami asmenis iš prekybos centrų teritorijos.
Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pažymi, kad schema nėra nauja, o apsaugos darbuotojai pastebi tokius atvejus daugiausia regionuose. Pastebėjus sukčiavimo atvejus, kviečiami apsaugos darbuotojai, o prireikus asmenys perduodami policijai.
Ernesta Vareikytė, „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė, patvirtina, kad su tokiais atvejais susiduriama maždaug 1–2 kartus per mėnesį. „Pastebėję asmenis, kurie galimai apgaulės būdu renka pinigus, apsaugos darbuotojai reikalauja nutraukti šiuos veiksmus ir kviečia policiją“, – teigia ji. „Maxima“ taip pat apsvarstys galimybes prisidėti prie informacijos sklaidos, padedančios pirkėjams atpažinti tokius sukčiavimo atvejus.
„Rimi“ ir „Lidl“ atstovės Luka Lesauskaitė-Remeikė ir Ovidija Ferencienė teigia, kad tokių atvejų kol kas nefiksavo, tačiau pasidalins informacija su apsaugos komandomis, kad jos galėtų tinkamai reaguoti. Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė taip pat patvirtino gavusi informaciją iš LKD ir perdavusi ją apsaugos darbuotojams.
Ką daryti susidūrus su įtartinais paramos rinkėjais?
Jei parduotuvėje ar jos prieigose pastebite asmenų, įkyriai prašančių pinigų arba klaidinantį pirkėjus, nedelsdami informuokite apsaugos arba parduotuvės darbuotojus. Tai padeda greičiau reaguoti ir apsaugoti kitus žmones nuo galimos apgaulės. Esant pagrindui, situaciją vertina apsaugos darbuotojai, o prireikus kreipiamasi į policiją.
Dažnai užduodami klausimai
Ar Lietuvos kurčiųjų draugija renka aukas viešose vietose?
Ne. LKD ir jos organizacijos nerenka lėšų vaikščiodamos po prekybos centrus, gatves ar kitas viešąsias vietas su parašų ir aukų rinkimo lapais. Bet koks toks pinigų rinkimas yra sukčiavimas.
Kaip atpažinti sukčius, apsimetančius kurčiaisiais?
Sukčiai dažnai pateikia lapus su negalios simboliais, Lietuvos vėliava ir tariamų aukotojų parašais. Jie gali nekalbėti lietuviškai ir įkyriai prašyti pinigų. Jei kyla įtarimų, kreipkitės į parduotuvės apsaugą arba policiją.
Ką daryti, jei jau paaukojau pinigų sukčiams?
Jei perdavėte pinigų įtartiniems asmenims, kreipkitės į policiją ir praneškite apie įvykį. Taip pat galite informuoti prekybos centro apsaugą, kad jie galėtų imtis veiksmų.
Ar prekybos tinklai bendradarbiauja su policija?
Taip. Prekybos tinklai, pastebėję sukčiavimo atvejus, kviečia apsaugos darbuotojus, o prireikus asmenys perduodami policijai. Pirkėjai taip pat gali kreiptis į parduotuvės darbuotojus, kad šie sureaguotų.