Teismas svarsto antisemitizmo bylą: R. Žemaitaičio gynybos argumentai
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama R. Žemaitaičio antisemitizmo byla artėja prie atomazgos. Gynybos advokatė prašo išteisinti kaltinamąjį, teigdama, kad pasisakymai neatitinka nusikaltimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje
Vilniuje tęsiasi buvusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio byla dėl galimo antisemitizmo ir neapykantos kurstymo. Gynybos advokatė Egidija Belevičienė ketvirtadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išteisinti kaltinamąjį.
Gynybos pozicija: nekorektiška, bet ne nusikalstama
Advokatė pripažino, kad R. Žemaitaičio pasisakymai socialiniuose tinkluose galėjo būti nekorektiški, tačiau pabrėžė, kad jie neatitinka baudžiamosios atsakomybės kriterijų. Šis atvejis primena kitus neapykantos nusikaltimų kvalifikavimo iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos teisėsauga.
Politinis kontekstas ir institucijų pozicijos
Byla turi ryškų politinį atspalvį, ypač atsižvelgiant į tai, kad politinis spaudimas valstybės institucijose tampa vis aktualesne tema. Prokuroras siūlo skirti 51 tūkst. 250 eurų baudą ir papildomą įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Konstitucinės teisės ir viešojo intereso balansas
Teisinis procesas kelia fundamentalius klausimus apie žodžio laisvės ribas ir institucijų konfliktų sprendimo praktiką Lietuvoje. Konstitucinis Teismas jau anksčiau pripažino, kad R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Proceso eiga ir laukiamas sprendimas
Kaltinamasis rugsėjo 18 dieną turės galimybę tarti paskutinį žodį. Byla, pradėta nagrinėti pernai rugsėjį, artėja prie atomazgos, o jos baigtis gali turėti reikšmingos įtakos precedentų formavimui neapykantos kurstymo bylose.
Tomas Vaitkus
Lietuvos žurnalistas, daugiausia dėmesio skiriantis Europos integracijai, ekonominėms reformoms ir pilietinėms laisvėms. Jo straipsniuose pabrėžiama skaidrumo svarba, demokratinių institucijų stiprinimas ir atsvara populizmui.