Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla jau daugiau nei dešimtmetį taiko išskirtinį ugdymo modelį, kuris padeda mokiniams atrasti motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Produktyvusis mokymasis, kurį mokykla įgyvendina vienintelė Lietuvoje, leidžia devintokams ir dešimtokams dvi dienas per savaitę mokytis praktinio mokymosi vietose įmonėse ir organizacijose.
Pasak mokyklos direktorės Miglės Kavaliauskės, šis modelis yra atsakas į konkrečius mokinių poreikius, kuriems tradicinis mokymasis kelia sunkumų arba stinga motyvacijos. „Kartais reikia keisti ne vaiką, o būdą, kuriuo jį ugdome“, – sako direktorė, pati šią mokyklą pažįstanti iš keturių skirtingų perspektyvų: kaip mokinė, mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ir dabar – vadovė.
Kodėl produktyvusis mokymasis veikia?
Produktyvųjį mokymą pasirinkę mokiniai tris dienas per savaitę mokosi mokykloje, o dvi – praktinio mokymosi vietose. Jie išbando įvairias veiklas, susipažįsta su profesijomis ir praktinėse situacijose atlieka su mokomaisiais dalykais susijusias užduotis. Mokomasi nedidelėse klasėse pagal individualius planus, o praktikos vietos parenkamos atsižvelgiant į mokinio interesus.
„Turime daugybę sėkmės istorijų, kai mokiniai per praktinę veiklą, individualų dėmesį ir kitokį mokymosi kelią atrado motyvaciją bei pasitikėjimą savimi“, – pasakoja M. Kavaliauskė.
Kaip mokykla užtikrina ankstyvą pagalbą mokiniams?
Mokykloje stengiamasi kuo anksčiau pastebėti pirmuosius sunkumų signalus: analizuojami mokinių pasiekimai, lankomumas, individuali pažanga, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pastebėjimai. Jei rezultatai prastėja ar daugėja praleistų pamokų, ieškoma priežasčių ir sprendimų iš karto – kalbamasi su mokiniu, mokytojais, tėvais, įtraukiami specialistai.
„Svarbiausia, kad duomenys nevirstų vien ataskaita – jie turi padėti suprasti, kur reikia mūsų dėmesio“, – teigia direktorė. Jau trejus metus iš eilės mokykla mokslo metus baigia 100 proc. mokinių pažangumu.
Kodėl mokytojų išlaikymas yra toks pat svarbus kaip jų pritraukimas?
Per pirmuosius trejus M. Kavaliauskės vadovavimo metus mokykloje įvyko nemaža pedagogų kartų kaita – dalis ilgamečių mokytojų išėjo į pensiją. Direktorė vienu svarbiausių pasiekimų laiko tai, kad pavyko pritraukti naujų pedagogų ir padėti jiems įsitvirtinti.
„Juk neužtenka mokytoją pakviesti dirbti – svarbiausia sukurti aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus, vertinamas, girdimas ir turėtų galimybių augti“, – sako ji.
Kokie iššūkiai lieka švietimo sistemai?
M. Kavaliauskė atkreipia dėmesį į vis įvairesnius mokinių ugdymosi ir emocinius poreikius, kuriems spręsti reikia stipresnės išorinės pagalbos sistemos ir daugiau švietimo pagalbos specialistų. Ji taip pat kritikuoja administracinę naštą ir nuolat besikeičiantį teisinį reguliavimą, dėl kurių vadovams ir mokytojams lieka mažiau laiko ugdymui.
Ko reikia Lietuvos švietimui, kad taptų vienu stipriausių Europoje?
Direktorės įsitikinimu, pokyčiams reikia laiko – juos reikia pasirengti, išbandyti, įvertinti ir tik tada plėsti. Mokykloms reikia aiškesnės ilgalaikės krypties, o priimant sprendimus – daugiau praktikų balso.
„Nereikia visko pradėti iš naujo – reikia sustiprinti tai, ką jau turime gero“, – teigia M. Kavaliauskė, prisijungusi prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo, kur vadovai dalijasi patirtimi ir mokosi vieni iš kitų.
Tiems, kurie svarsto apie karjerą švietime, direktorė pataria pirmiausia pagalvoti, ar nori dirbti su vaikais ir yra pasirengę nuolat mokytis patys. „Kai matai, kaip tavo dėka vaikas drąsėja, atranda save ir patiki savo jėgomis, supranti, kokią didelę prasmę turi šis darbas“, – apibendrina ji.
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, siekiančius kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.