Vokietijos žemių rinkimai: AfD stiprėja, bet Merzas žada tęsti reformas
Vokietijos žemių rinkimai Berlyne ir Meklenburge-Pomeranijoje atskleidė svarbius politinės įtampos pokyčius. Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė įspūdingų rezultatų, tačiau dėl kitų partijų laikomos „ugniasienės“ politikos liks valdžios užribyje. Tuo tarpu kancleris Friedrichas Merzas, pavadinęs savo partijos pasirodymą katastrofa, žada tęsti reformas, nepaisydamas augančio spaudimo.
Kokie yra pirmieji Vokietijos žemių rinkimų rezultatai?
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose AfD užėmė pirmąją vietą Meklenburge-Pomeranijoje, surinkusi 37-38 proc. balsų, o Berlyne iškovojo 16 proc. balsų. Vis dėlto, dėl kitų didžiųjų partijų sutartos nebendradarbiavimo politikos, AfD greičiausiai nesudarys vyriausybės nė vienoje iš šių žemių.
Berlyne kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“, vadovaujama Elif Eralp, renka 24,5-26 proc. balsų ir lenkia kanclerio Friedricho Merzo centro dešiniąją Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), kuri gavo 20 proc. balsų.
Kaip Friedrichas Merzas vertina rinkimų rezultatus?
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį katastrofa pavadino CDU patirtą triuškinamą pralaimėjimą šiaurės rytinės šalies žemės rinkimuose, tačiau pažadėjo toliau tęsti reformas.
„Reformos turi būti vykdomos. Prisiimu šią atsakomybę, nes noriu vesti mūsų šalį į priekį“, – pareiškė jis po to, kai balsavusiųjų apklausos parodė, kad jo centro dešinioji partija Meklenburge-Pomeranijoje surinko vos apie 5 proc. balsų.
Merzas sušaukė skubų CDU partijos vadovybės posėdį, kuriame bus aptariami pirmieji regioninių rinkimų rezultatai. Nepaisant spaudimo, jis trauktis neketina ir pabrėžė „varianto pasiduoti“ neturintis.
Kodėl rinkėjų aktyvumas Berlyne buvo didesnis?
Berlyno rinkimų institucijų duomenimis, vidurdienį rinkėjų aktyvumas siekė 27,9 proc. – 4,5 procentinio punkto daugiau nei per ankstesnius rinkimus 2023 m. Pirminiai duomenys rodo, kad rinkėjai gerai suvokia šių rinkimų svarbą, nes jie gali turėti įtakos kanclerio politinei ateičiai.
Kokia situacija Meklenburge-Pomeranijoje?
Meklenburgas-Pomeranija yra retai apgyvendinta rytinė Vokietijos žemė, kuriai sunkiai sekėsi įveikti 1990 m. Vokietijos susivienijimo padarinius. AfD, kelis mėnesius pirmavusi apklausose, tikisi išlaikyti persvarą prieš sustiprėjusius centro kairės socialdemokratus (SPD), kuriems vadovauja dabartinė žemės premjerė Manuela Schwesig.
CDU mėgina išvengti prasčiausio rezultato per visą savo istoriją Vokietijos žemių rinkimuose – naujausiose apklausose jos parama vos viršijo 5 proc. ribą, būtiną norint patekti į parlamentą. Nepatekimas į parlamentą būtų itin skaudus scenarijus partijai ir galėtų dar labiau padidinti spaudimą kancleriui.
Ar CDU išlaikys valdžią Berlyne?
Berlyne CDU gali prarasti miesto mero postą Kairiųjų partijai. Dabartinis meras Kai Wegneris buvo priverstas atsisakyti siekio būti perrinktas po skandalo dėl sausį žaisto teniso mačo, kai didelėje miesto dalyje per šalčius buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Jį pagrindinio CDU kandidato pozicijoje pakeitęs Berlyno finansų senatorius Stefanas Eversas išlaikė partiją konkurencingą – apklausose CDU renka apie 20 proc. balsų. Kaip ir Meklenburge-Pomeranijoje, Berlyne gali prireikti trijų partijų koalicijos, o bendradarbiauti su AfD visos pagrindinės partijos atsisako.
Kokios ateities perspektyvos Vokietijos politikoje?
Kanclerio ligšioliniai darbo rezultatai nesuteikia daug pagrindo girtis: praėjus daugiau kaip metams nuo F. Merzo darbo pradžios didžiausia Europos ekonomika tebėra vangi, o kancleriui sunkiai sekasi įgyvendinti prieštaringai vertinamas reformas, be kita ko, pensijų sistemos.
AfD sėkmė Saksonijoje-Anhalte, kur surinko beveik 44 proc. balsų, o CDU – tik apie 17 proc., konservatorių gretose pakurstė kalbas apie retai Vokietijoje pasitaikantį kanclerio pakeitimą. Vis dėlto Merzas atšaukė kitą savaitę planuotą kelionę į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke, kad galėtų įvertinti sudėtingą padėtį po rinkimų.
Demokratijos atsparumas Vokietijoje išlieka tvirtas – visos pagrindinės partijos laikosi „ugniasienės“ politikos ir atsisako bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų partija. Tai rodo, kad net ir stiprėjant populistinėms jėgoms, demokratinės institucijos ir vertybės išlieka prioritetu.