Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį, spalio 14 d., sakė, kad Lietuvos ir JAV interesai ne visose srityse sutampa, tačiau nesutarimai tarp sąjungininkų yra normalu ir juos reikia spręsti per atvirą dialogą. Ministras neabejojo, kad Vašingtonas ir Vilnius gali rasti bendrus sprendimus net tuomet, kai pozicijos išsiskiria.
Kalbindamas LRT radijui ir cituojamas TV3 Televizijos, Budrys atvirai įvardijo dvi temas, kuriose Lietuvos ir JAV pozicijos skiriasi: Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį tarptautinės teisės sistemoje ir JAV susitarimą su Rusija dėl rusiško dyzelino tiekimo pasaulinei rinkai.
Ką sakė Budrys apie JAV ir Rusijos dyzelino susitarimą
Ministro vertinimas JAV sprendimui dėl rusiško dyzelino buvo griežtas. Anot Budrio, šis susitarimas silpnina Vakarų sankcijų režimą ir kertą nuoseklumą, kurį iki šiol palaikė koordinuotas JAV ir Europos spaudimas Maskvai.
„Tai yra negerai. Šis susitarimas mus susilpnina, pakerta sankcijų nuoseklumą, sankcijų režimą. Pačios stipriausios sankcijos, kurios buvo, jos buvo įgyvendintos koordinuotai tarp JAV ir Europos ir tą reikėtų tęsti“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad po šio sprendimo Lietuvai ir jos partnerėms teks „pasiraitoti rankoves“ ir dar įtikinamiau dirbti su JAV, siekiant įrodyti, kad reikalingos kitokios priemonės spaudimui Maskvai palaikyti. Toks požiūris atspindi brandžią demokratijos kultūrą: sąjungininkas nėra tas, kuris visada pritaria, o tas, su kuriuo galima sąžiningai kalbėtis.
Nesutarimai tarp sąjungininkų – ne naujiena
Budrys pabrėžė, kad skirtingos pozicijos tarp Lietuvos ir JAV anksčiau ar vėliau pasikartodavo visada, o istorija rodo, kad nesutarimus įmanoma išspręsti.
„Nereikia būti naiviems. Ne visose srityse mūsų interesai sutampa. Ne visose srityse mes juos vienodai įgyvendiname. Netgi tada, kai jie sutampa“, – kalbėjo ministras.
„Kai yra tokie išsiskyrimai, mes kalbamės, nes taip sąjungininkai tarpusavyje ir bendrauja. Tokių įvairiausių nesutapimų, frikcijų pasižiūrėjus atgal, į praeitį ir nebūtinai prezidento Donaldo Trumpo laikotarpiu, yra buvę labai ir labai daug“, – pridūrė jis.
Ministras dar kartą patikino, kad Lietuva nesibaimina atvirai išsakyti savo pozicijos, net jei ji skiriasi nuo Vašingtono požiūrio. „Mes vertiname skirtingai. Nebijome ir niekada nesidrovėsime paimti ir pasakyti“, – teigė Budrys.
Kokia situacija su dyzelino kainomis ir kuo dėtas Iranas
Vertindamas išaugusias dyzelino kainas, kurios spaudimą jaučia ir Lietuvos vartotojai, ministras sakė, kad problemos sprendimas slypi ne Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsaugoje, o tarptautinės laivybos saugume ir padėties Persijos įlankos regione stabilizavime.
„Sprendimai yra ne čia. Sprendimai nėra Rusijos dyzelino ar Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga. Sprendimas yra tarptautinės laivybos užtikrinimas ir situacijos sprendimas su Irano siautėjimu regione, Persijos įlankos regione, pirmiausia“, – sakė Budrys.
Jis taip pat patikino, kad Lietuva yra pasirengusi praktiškai prisidėti prie saugios laivybos Hormuzo sąsiauryje. „Seimas yra mandatavęs mūsų karių dalyvavimą tokio pobūdžio operacijų užtikrinti saugią laivybą per Hormuzo sąsiaurį. Ir mes tai padarysime“, – žadėjo ministras.
Kaip į susitarimą reagavo kiti lyderiai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija turėtų pasaulinei rinkai patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, o vėliau gerokai padidinti šių degalų eksportą. Sprendimą viešai sukritikavo keli Vakarų lyderiai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad „dovanos Vladimirui Putinui“ neprisidės prie taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Anot jo, Rusija už tokias nuolaidas „atsilygins“ naujais teroro aktais, o patį Vašingtono žingsnį jis pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas atkreipė dėmesį, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą. Ji paminėjo, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių, o Maskva suintensyvino hibridines atakas prieš ES valstybes ir NATO sąjungininkes. „Dabar ne laikas mažinti spaudimą Maskvai“, – sakė Kallas.
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo pavadino „siaubingu nusivylimu“.
Kodėl atvirumas tarp sąjungininkų svarbus demokratijai
Budrio žinutė iš esmės yra pamoka, kaip maža šalis gali kalbėti su dideliu partneriu: ne lenkiantis ir ne nutylint nesutarimus, o įvardijant juos viešai ir ieškant bendrų sprendimų. Toks požiūris atitinka ir Lietuvos, kaip ES ir NATO narės, vaidmenį transatlantinėje bendrijoje.
Tai taip pat rodo, kad Lietuvos užsienio politika palaipsniui bręsta nuo deklaratyvios paramos link turinio: šalis ne tik sako, kad palaiko sankcijas ar tarptautinę teisę, bet ir siunčia savo karius užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje, o apie nesutarimus su svarbiausiu partneriu kalba viešai ir be užuolankų.
Tolimesnis žingsnis bus diplomatinis darbas su Vašingtonu dėl naujų spaudimo Maskvai priemonių. Ministras Budrys jau dabar sako, kad Lietuva šį darbą atliks aktyviai ir ieškos būdų, kaip atkurti Vakarų sankcijų nuoseklumą.
Dukart užduodami klausimai
Kada Budrys kalbėjo apie Lietuvos ir JAV nesutarimus?
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šias žinias išsakė trečiadienį, spalio 14 d., kalbindamas LRT radijui.
Kokios dvi sritys Budrys įvardijo kaip nesutarimų su JAV pavyzdžius?
Ministras paminėjo skirtingus Lietuvos ir JAV vertinimus dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmens ir JAV susitarimo su Rusija dėl rusiško dyzelino tiekimo.
Kiek dyzelino Rusija turėtų patiekti pagal JAV susitarimą?
Pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą susitarimą Rusija turėtų pasaulinei rinkai patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino ir gerokai padidinti šių degalų eksportą.