Slapti Rusijos ir Kinijos kariniai susitikimai: ar Europa turi ko bijoti?

Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ atskleidė iki šiol nežinotą Rusijos ir Kinijos karinio bendradarbiavimo mastą. Tyrimas, trukęs kelis mėnesius, parodė, kad abi šalys ne tik keičiasi technologijomis, bet ir rengiasi galimam konfliktui su Vakarais. Tai kelia rimtų klausimų ne tik Ukrainai, bet ir visai Europos saugumo architektūrai.

Ką atskleidė slapti dokumentai?

Žurnalistų rankose atsidūrė vidiniai dokumentai, prezentacijos ir uždarų susitikimų dalyvių sąrašai. Vienas svarbiausių įvykių – slaptas Rusijos ir Kinijos karinių technologijų forumas, vykęs 2024 m. gruodžio 10 d. Jekaterinburge. Jame dalyvavo apie 80 aukštų pareigūnų, kariškių ir gynybos pramonės atstovų. Dalyviams buvo nustatytas specialus aprangos kodas, o visa medžiaga – griežtai įslaptinta.

Kaip Maskva ir Pekinas ruošiasi konfliktui su Vakarais?

Dokumentai rodo, kad Rusija ir Kinija ne tik aptaria dvejopo naudojimo technologijų tiekimą, bet ir analizuoja scenarijus, kaip susilpninti JAV karinį pranašumą. Vienoje prezentacijoje teigiama, kad Amerika „apgulė“ abi šalis, o Europoje dislokuota 550 F-35 naikintuvų. Šiuos susitikimus vienija bendras antiamerikietiškas nusiteikimas.

Ar Kinija iš tiesų neutrali Ukrainos klausimu?

Tyrimas paneigia Kinijos oficialią poziciją, kad ji išlieka neutrali. Dar 2023 m. pradžioje buvo atskleista, kad Kinijos įmonė derėjosi su Rusijos gynybos ministerija dėl dronų „kamikadzių“ gamybos. Europos specialiosios tarnybos turi informacijos apie Rusijos karių rengimą dirbti su kiniškais dronais, o Kinija padeda kurti technologinius sprendimus šiuolaikiniam karui.

Kodėl „Starlink“ kelia ypatingą susirūpinimą?

Forumo dalyviai ypatingą dėmesį skyrė palydovinio ryšio sistemai „Starlink“, kuri tapo gyvybiškai svarbi Ukrainos kariuomenei. Dokumentuose pabrėžiama, kad Rusijos ir Kinijos ekspertai nagrinėjo galimybes apriboti šios sistemos veikimą. Be to, planuojama kurti bendras naujos kartos priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas.

Kaip šalys užpildo viena kitos spragas?

Tyrimo autoriai pažymi, kad tarp Maskvos ir Pekino formuojasi savotiškas vaidmenų pasiskirstymas: Rusija dalijasi karo patirtimi, įgyta kare prieš Ukrainą, o Kinija teikia modernią elektroniką, puslaidininkius ir gamybos pajėgumus. „Tarp Maskvos ir Pekino formuojasi karinė partnerystė su funkcijų pasiskirstymu, kurioje abi pusės užpildo savo spragas“, – teigiama publikacijoje.

Ką sako Vokietijos užsienio reikalų ministras?

„Duomenys apie didžiulę Kinijos paramą Rusijos kariuomenei kelia didžiulį susirūpinimą. Kinija turi žinoti, kad tai pažeidžia pačią esmę Europos saugumo interesų. Bet kokia parama Rusijos agresyviam karui prieš Ukrainą tik pratęsia karą ir sukelia dar daugiau neišmatuojamų kančių“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.

Kinijos ambasada Berlyne atmeta kaltinimus, vadindama juos „šmeižtu“ ir tvirtindama, kad bendradarbiavimas „nėra nukreiptas prieš trečiąsias šalis“. Rusijos karą prieš Ukrainą ambasada vadina „Ukrainos krize“.

Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai?

Žurnalistai pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas keičia saugumo situaciją ne tik Ukrainai, bet ir NATO šalims. Jis vis glaudžiau susieja Europos ir Azijos potencialių konfliktų teatrus. Lietuvai, kaip NATO rytiniam flangui, ši informacija yra itin reikšminga – ji rodo, kad grėsmės mastas yra globalus, o ne vien regioninis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Kinija oficialiai pripažįsta karinę paramą Rusijai?

Ne. Kinijos oficiali pozicija teigia, kad ji išlieka neutrali ir neteikia karinės paramos Rusijai. Tačiau tyrimo duomenys rodo priešingai.

Kokios technologijos perduodamos iš Kinijos Rusijai?

Pagal tyrimą, Kinija tiekia modernią elektroniką, puslaidininkius, dronų technologijas ir padeda kurti priešraketinės gynybos sistemas.

Ar šie susitikimai vyksta reguliariai?

Taip. Dokumentai rodo, kad slapti susitikimai vyksta jau keletą metų, o pirmosios derybos dėl bendrų gynybos sistemų prasidėjo dar 2023 m. Maskvoje.

Ką gali padaryti NATO ir ES?

Ekspertai mano, kad Vakarai turėtų griežtinti sankcijas Kinijai, stiprinti savo gynybos pramonę ir investuoti į technologinį pranašumą, ypač kosmoso ir palydovinio ryšio srityse.