Būsto įperkamumas Vilniuje toliau smunka: per penkerius metus vilniečiai „prarado“ 20 kv. m.
Vilniečiams įpirkti būstą darosi vis sunkiau. „Swedbank“ duomenimis, vidutines pajamas gaunantys sostinės gyventojai šiuo metu gali įsigyti maždaug 59 kv. m. butą, o per pastaruosius penkerius metus įperkamas plotas sumažėjo net 20 kvadratinių metrų. Būsto kainoms augant dviženkliu tempu ir lenkiant atlyginimų augimą, Vilnius išlieka mažiausiai įperkama sostinė tarp Baltijos šalių.
Kodėl būsto įperkamumas prastėja?
Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Kaune pabrango daugiau nei 20 proc., Vilniuje – apie 14 proc., o Klaipėdoje – 15 proc. Šis augimas jau beveik pasivijo rekordinius 2021-uosius. Kadangi būsto kainos auga gerokai sparčiau nei atlyginimai, gyventojų galimybės įpirkti būstą nuolat mažėja.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad situacijos kol kas negerins ir Europos centrinis bankas, kuris šią savaitę, kaip planuojama, dar kartą kels bazines palūkanų normas – iki 2,5 proc.
Kaip Vilnius atrodo Baltijos šalių kontekste?
Vilniuje vidutines pajamas gaunantys gyventojai gali įpirkti apie 59 kv. m. būstą, o Kaune – kiek daugiau nei 79 kv. m. Klaipėdoje įperkamumas yra didžiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir siekia daugiau nei 84 kv. m. Palyginimui, Taline gyventojai vidutiniškai gali įpirkti kiek daugiau nei 74 kv. m., o Rygoje – net 106 kv. m., nors tai lemia didelis senų ir nerenovuotų daugiabučių skaičius.
Pirminėje rinkoje Vilniaus vystytojai ilgą laiką sugebėjo atliepti skirtingus gyventojų poreikius, o ekonominės klasės būstų pasiūla ir projektai toliau nuo centro užtikrino geriausią įperkamumą tarp Baltijos sostinių. Tačiau šiemet Vilnius, kuriame gyventojai gali įpirkti apie 54 kv. m., pirmąją poziciją užleido Rygai, kur įperkamas plotas viršija 58 kv. m. Taline, kur vystytojai ilgą laiką plėtojo aukštesnės klasės būstus miesto centre, galimybės pirminėje rinkoje išlieka prasčiausios – 50 kv. m.
Ką rodo rinkos aktyvumas?
Nors nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas išlieka aukštas, pastaraisiais mėnesiais jis lėtėja. Pasak G. Ilekytės, tai natūralu – pakilus kainoms ir palūkanų normoms, dalis gyventojų atideda sprendimą įsigyti būstą. Atsiimti pinigai iš antros pensijų pakopos kol kas didesnės įtakos rinkai nepadarė, o mažesnio pradinio įnašo reikalavimas, įsigaliojęs nuo rugpjūčio, aktyvumo reikšmingai nepakėlė.
Įdomu tai, kad sostinėje aktyvumą vis dar palaiko ne pirmojo būsto ieškantys pirkėjai, o besidairantys būsto investicijai. Net 40 proc. visų sandorių Vilniuje yra ne dėl pirmojo būsto. „Swedbank“ duomenys rodo, kad išaugo ir gyventojų dalis, perkančių ne pirmąjį būstą su paskola.
Vis dėlto investicijos į būstą patrauklumas menksta. Pastaraisiais metais butų pardavimo kainos augo sparčiau nei nuomos kainos, todėl nuomos grąža visuose didžiuosiuose miestuose mažėja. Vilniuje ji siekia vos 4,5 proc. ir yra daugiau nei procentiniu punktu mažesnė nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
Kada pirkėjai įgis derybinę galią?
Neparduotų butų skaičius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasiekė naujus rekordus, o Vilniuje šiuo metu viršija 6000 butų. Tai rodo, kad vystytojai sugeba pastatyti daugiau objektų, nei gyventojai šiuo metu gali ir nori nusipirkti. Būsto įperkamumui toliau prastėjant, perkančiųjų gretos dar labiau retės.
„Tai signalizuoja, kad vystytojai, tikėtina, artimiausioje ateityje bus priversti gyventojams siūlyti nuolaidų, o derybinė galia bus pirkėjų rankose“, – teigia G. Ilekytė.
Ekonomistė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog būsto kainos kris. Gera vystytojų finansinė padėtis leidžia išvengti skubių išpardavimų, todėl didelių tiesioginių piniginių nuolaidų tikėtis nereikėtų. Tačiau pirkėjai vis dažniau galės gauti papildomų naudų – parkavimo vietą, buitinę techniką, būsto įrengimą ar palankesnes finansavimo sąlygas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kvadratinių metrų būsto dabar gali įpirkti vilniečiai?
Vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti maždaug 59 kv. m. butą. Per metus įperkamas plotas sumažėjo trimis kvadratiniais metrais, o per penkerius metus – net 20 kv. m.
Kuris Lietuvos miestas turi geriausią būsto įperkamumą?
Klaipėdoje įperkamumas yra didžiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir siekia daugiau nei 84 kv. m. Kaune gyventojai gali įpirkti kiek daugiau nei 79 kv. m.
Ar būsto kainos artimiausiu metu kris?
Pasak „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, didelių tiesioginių piniginių nuolaidų tikėtis nereikėtų, tačiau pirkėjai vis dažniau galės gauti papildomų naudų, tokių kaip parkavimo vieta, buitinė technika ar palankesnės finansavimo sąlygos.