Lietuvos pirkėjai vis dažniau stato į pirkinių krepšelį mažiau cukraus turinčius ir funkcinius gėrimus, rodo spalio 16 d. lrytas.lt paskelbti prekybos tinklo „Norfos“ duomenys. Pokyčius lėmė besikeičiantys įpročiai ir šiemet įvestas cukraus mokestis.
„Norfos“ gaiviųjų gėrimų prekių grupės vadovė Simona Rožytė teigė, kad gėrimų asortimentą tinklo parduotuvėse formuoja pirkėjų poreikiai ir rinkos tendencijos. Pastaraisiais metais žmonės vis dažniau renkasi gėrimus su mažiau cukraus, pagardintus įvairių skonių priedais, ir teikia pirmenybę didesnei tarai.
Funkcinių gėrimų paklausa auga keliasdešimt procentų per metus
Funkcinių gėrimų, papildytų elektrolitais, magniu, kaliu, cinku ir vitaminais, paklausos pokyčiai per metus sudaro kelias dešimtis procentų, teigė S.Rožytė. Iš visų gaiviųjų gėrimų būtent jų pardavimas tinklo parduotuvėse paaugo labiausiai.
„Norfos mažmena“, valdanti 159 parduotuves Lietuvoje, valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis spėja, kad prie to prisideda vis didesnis žmonių, pasirinkusių aktyvų gyvenimo būdą, skaičius.
„Vis daugiau žmonių daugiau vaikšto, sportuoja, tad funkciniams gėrimams, kuriuose yra organizmui naudingų mineralinių medžiagų, atsiranda natūrali paklausa“, – svarstė D.Dundulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad dalis pirkėjų vis dar perka santykinai daug saldžiųjų gėrimų, tad rinka lieka įvairi.
Lietuviškas mineralinis vandens vistiek lyderiauja
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, „Norfos“ parduotuvėse pirkėjai daugiausiai perka stalo ir mineralinio vandens. Išsirinkti galima iš daugiau kaip 20 prekių ženklų, atvežamų iš Estijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Azerbaidžano ir Sakartvelo.
„Nors įvairovė labai didelė, populiariausias išliko įvairių prekių ženklų lietuviškas mineralinis vanduo. Ypač daug nuperkama ir privačių „Norfos“ bei „Kolumbo“ prekių ženklų mineralinio vandens bei „N“ ženklo stalo vandens. Tikėtina, kad jų pardavimui įtaką daro ypač patrauklus kainos ir kokybės santykis“, – kalbėjo S.Rožytė.
Jos teigimu, pirkėjai renkasi skirtingos mineralų sudėties vandenį: vieni troškuliui malšinti, kiti – atsižvelgdami į savo sveikatą.
Skonio vanduo aplenkia limonadą
Įvairaus skonio vandens per šių metų pirmąjį pusmetį „Norfos“ parduota 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Populiariausias – vaisių ir uogų skonio vanduo, kurį tėvai linkę pirkti ne tik sau, bet ir vaikams.
„Žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir dažniau perka tokį vandenį, o ne saldųjį limonadą“, – atkreipė dėmesį S.Rožytė.
Skonio mados taip pat keičiasi. Nors populiariausias išlieka tradicinis apelsinų, citrinų ir kolos skonio limonadas, kelerius metus iš eilės didelę paklausą tebeturi arbūzų ir mangų skonio vaisvandeniai. Šiemet kas mėnesį vis daugiau perkama kaktusų, mėtų ir mochito skonio gėrimų, o vaikai pamėgo burbulinę arbatą.
Atskira tendencija – Sakartvelo vaisvandenai. Ypač daug nuperkama šios šalies tradicinių peletrūnų, kriaušių, vynuogių ir granatų skonio gėrimų, kurie gerokai saldesni nei lietuviški.
„Matyt, vyresnės kartos žmonėms jie primena vaikystėje mėgto limonado skonį. Akivaizdu, kad yra ne tik vengiančių saldžių gėrimų, bet ir juos tebemėgstančių pirkėjų“, – svarstė „Norfos“ atstovė.
Pirkėjai vis atidžiau skaito etiketes
Sultis ir jų gėrimus „Norfos“ parduotuvėse tiekia daugiau nei 20 įmonių iš Lietuvos, Austrijos, Azerbaidžano, Lenkijos, Makedonijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vokietijos. Populiariausios lieka apelsinų, pomidorų, granatų, persikų sulčių gėrimai, taip pat morkų, obuolių ir kriaušių mišinys, o kaktusų ir slyvų skonio gėrimų populiarumas didėja.
S.Rožytės teigimu, pirkėjai sultis renkasi ne tik pagal skonį, bet ir vis atidžiau skaitydami etiketes: juos domina gamintojas, sulčių dalis gėrime, ar jos pagamintos iš koncentrato, ar iš pačių vaisių bei uogų.
Į tai reaguoja ir gamintojai, siūlydami vis daugiau produktų be pridėtinio cukraus. „Pavyzdžiui, pasiūlę analogiško skonio sulčių gėrimų su cukrumi ir be jo įsitikinome, kad gėrimo be cukraus pardavimas buvo didesnis“, – pabrėžė S.Rožytė.
Cukraus mokestis: ką jis davė ir ko nesurinko
Šiemet įvestas cukraus mokestis padidino nealkoholinių gėrimų su pridėtiniu cukrumi kainas. Gamintojai reagavo mažindami cukraus kiekį arba visai jo atsisakydami, o pirkėjai – rinkdamiesi pigesnius gėrimus su mažiau cukraus.
„Buvo manoma ir prognozuojama, kad cukraus mokestis gerokai papildys valstybės biudžetą – pavyks surinkti apie 25 mln. eurų. Tačiau gamintojai rado sprendimų, kaip šį mokestį sumažinti ar jo apskritai išvengti“, – teigė D.Dundulis.
Jis pridūrė, kad mokestį galima vertinti ir kitaip: „Mažesnis cukraus vartojimas, tikėtina, turės teigiamą įtaką geresnei žmonių sveikatai.“
Tokia pirkėjų elgsena – atidžiai skaitomos etiketės, sąmoningas pasirinkimas, „balsavimas“ savo pinigais – puikiai atspindi šalies, kurioje piliečiai vis labiau pasitiki savo sprendimais, brandą. Panašų sąmoningumą rodo ir lietuviai, planuodami savo finansus: DI strategas vilnietį Tomą iki finansinės laisvės 2040-aisiais veda ne sėkmė, o aiškus planas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek procentų augo įvairaus skonio vandens paklausa?
Pagal „Norfos“ duomenis, per 2026-ųjų pirmąjį pusmetį įvairaus skonio vandens parduota 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Kokie gėrimai populiariausi Lietuvoje?
„Norfos“ tinklo parduotuvėse daugiausiai perkamas lietuviškas stalo ir mineralinis vanduo, o iš gaiviųjų gėrimų sparčiausiai auga funkcinių gėrimų paklausa.
Kiek eurų buvo tikimasi surinkti iš cukraus mokesčio?
Buvo prognozuojama, kad cukraus mokestis papildys biudžetą maždaug 25 mln. eurų, tačiau gamintojams sumažinus cukraus kiekį gėrimuose, tikėtina, surinkta mažiau.