Stichinės nelaimės, gaisrai, karinės grėsmės ar ilgesni ryšio sutrikimai vis dažniau minimi kaip scenarijai, kuriems verta ruoštis iš anksto. Vis dėlto nemaža dalis žmonių šią užduotį atideda. Psichologė Elžbieta Malūnavičienė aiškina, kad už frazės „pasirūpinsiu vėliau“ slypi ne tingėjimas, o natūrali psichologinė gynyba, kurią galima įveikti mažais, konkrečiais žingsniais.
Kodėl žinodami pavojų vis tiek nesiruošiame?
Galimus pavojus išmanome, tačiau praktinis pasiruošimas stringa. Pasak psichologės, pats galvojimas apie grėsmę sukelia diskomfortą, o mintis „padarysiu vėliau“ tampa savotišku palengvėjimu.
„Atidėliojimas trumpam sumažina diskomfortą, nerimas atslūgsta – atrodo, kad šiandien to daryti neprivalome“, – sako E. Malūnavičienė.
Be to, motyvaciją mažina skepticizmas dėl pačios grėsmės tikimybės arba įsitikinimas, kad niekas nuo mūsų nepriklauso. Čia itin svarbus saviveiksmingumas – tikėjimas, kad mūsų veiksmai gali realiai padėti.
Ar informacijos perteklius kenkia pasirengimui?
Šiandien apie pavojus kalbama daug, tačiau svarbu ne tik kiek informacijos pasiekiame, bet ir kaip ją priimame. Nuolatinis baimę keliančių žinučių srautas gali sukelti priešingą efektą.
„Didelis informacijos srautas gali stiprinti nerimą. Jeigu nuolat kartojama stipri, baimę kelianti informacija, tai gali prisidėti prie gynybinės reakcijos, kuri pasireiškia per vengimą ar neigimą“, – įspėja psichologė.
Svarbiausia – ne tik žinoti apie grėsmę, bet ir suprasti, ką daryti jai kilus. Kai žmogus žino veiksmų seką, jis nejaučia tokio bejėgiškumo.
Kaip pereiti nuo „reikia“ prie „padarysiu“?
Pasak E. Malūnavičienės, lengviau pajudėti, kai pasiruošimas nebeatrodo kaip vienas didelis ir neaiškus darbas. Rekomenduojama tikslą suskaidyti į mažus žingsnius ir turėti planą „jeigu – tada“.
Pavyzdžiui, užtenka savaitgalį skirti 15 minučių patikrinti, ar namuose yra vaistinėlė, žibintuvėlis ir kiti būtini daiktai. Toks konkretus veiksmas padeda įveikti pradinį pasipriešinimą.
Kodėl apie pasiruošimą svarbu kalbėtis su artimaisiais?
Pasirengimas nėra tik individualus klausimas. Ypač svarbu iš anksto aptarti veiksmus šeimoje, jei joje yra vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių.
Su vaikais naudingiau pradėti ne nuo ilgo pasakojimo apie grėsmes, o paklausti, ką jie jau girdėjo mokykloje ar darželyje. Taip galima išsiaiškinti, kas jiems kelia nerimą.
„Turime sakyti tiesą, bet neperkrauti detalėmis ir koncentruotis į veiksmą: ką mes tada galime daryti nutikus nelaimei, kas juo pasirūpins“, – pataria psichologė.
Su vyresniais artimaisiais verta aptarti, ar jie galėtų pasirūpinti savimi, ar turėtų pakankamai vaistų ir į ką galėtų kreiptis pagalbos, išlaikant jų savarankiškumą.
Ar jau esate pasiruošę? Pasitikrinkite
Kilus ekstremaliajai situacijai, laiko ieškoti informacijos ar susikrauti daiktų gali tiesiog nebūti. Todėl verta pasitikrinti jau dabar.
Platformoje pasiruosk.lt galima atlikti „Testą X“ – 10 klausimų, kuriuos užduoda žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai. Testas apima svarbiausias sritis – nuo atsargų kaupimo iki dezinformacijos atpažinimo ar veiksmų evakuacijos metu. Galbūt kai kuriuos dalykus jau esate apgalvoję, o kai kurie atsakymai primins, kam dar verta skirti dėmesio.
Pasiruošimas nebūtinai turi būti didelis projektas. Kartais užtenka mažo, konkretaus žingsnio šiandien, kad rytoj jaustumėtės saugiau.