Kai į teismą ketvirtadienį stojo 56 metų kunigas Tadas Švedavičius, kaltinamas galimai daugiau nei du dešimtmečius skriaudęs vaikus, visuomenei vėl iškilo nemalonus, bet būtinas klausimas: kodėl tiek daug seksualinio smurto aukų Lietuvoje vis dar renkasi tylą ir nesikreipia pagalbos? Byloje figūruoja vienuolika nukentėjusiųjų, visi jie, anot prokuroro, berniukai. Pats dvasininkas žurnalistams teigė nieko nekomentuosiąs.
Ši istorija rezonansinė, tačiau svarbiausia joje tai, kad aukos net po tiek metų ryžtasi prabilti. Deja, naujausi tyrimai rodo, jog Lietuvoje dalis seksualinę prievartą patyrusių žmonių vis dar renkasi tylą. Tai rimtas signalas tiek teisėsaugai, tiek visai demokratinei visuomenei, kurioje kiekvieno piliečio balsas ir teisė į teisingumą turi būti išgirsti.
Kokie skaičiai slypi už tylos?
Naujausio tyrimo duomenimis, net 12 procentų apklaustųjų nurodė, kad patyrę seksualinę prievartą niekur nesikreiptų ir apie nusikaltimą nepraneštų. Tyrime dalyvavo ir moterys, ir vyrai, gyvenantys tiek miestuose, tiek rajonuose, apklaustųjų amžius svyravo nuo 18 iki 65 metų.
Trečdalis apklaustųjų teigė nepasitikintys teisine sistema. Tylėti skatina gėda, baimė ar autoritetas, pavyzdžiui, Bažnyčios. „Nesikreipia žmonės, nes bijo, kad jais nepatikės, 43 procentai“, teigė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė.
Baimę gali didinti ir aplinkinių reakcija. „Tarkime, užpuls pažįstami, giminės, ypač jei kaltinamas bus kažkoks žymus žmogus, gerbiamas žmogus ir panašiai“, sakė „Ribologijos“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Kodėl aukos nepasitiki teisine sistema?
Tyrimo rezultatai atskleidžia rimtą problemą: 34 procentai, tai yra trečdalis apklaustųjų, nesikreiptų į teisėsaugą būtent dėl nepasitikėjimo ja. „Tai reikšminga. Lyg ir kreiptųsi, bet dalis nepasitiki teisine sistema“, neslėpė D. Puidokienė.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad žmonių pasitikėjimui įtakos turi ir teismų sprendimai. „Buvo prieš keletą savaičių, kai teismas skyrė tik dvejus metus už nepilnametės išžaginimą. Tai, aišku, kad nepasitikės“, teigė D. Puidokienė.
Policija pabrėžia, kad seksualinės prievartos atveju kreipiantis į pareigūnus itin svarbus laikas. Kuo anksčiau sulaukiama pranešimo, tuo lengviau surinkti įrodymus ir įrodyti skriaudiko kaltę.
Ar pagalbos sistema veikia pakankamai efektyviai?
Dar viena problema, kad net ir pranešus apie nusikaltimą, specialistų pagalbos, pavyzdžiui, emocinės paramos iš institucijų, sulaukiama ne visada. „Darome nepakankamai ir nukentėję vis dar negauna pagalbos, orientuotos būtent į traumos suvokimą“, tikino R. Butkevičiūtė.
„Šiai dienai pajėgumai tokie, yra 18 pagalbos tarnybų“, aiškino Specializuotos pagalbos tarnybų asociacijos pirmininkė Ernesta Butkuvienė. Dabar pagalba pasiekia tik maždaug 7 procentus nukentėjusiųjų.
Kokie pokyčiai siūlomi siekiant padėti aukoms?
Tvarką siūloma keisti taip, kad pagalbos mechanizmas įsijungtų automatiškai, o pagalbos tarnybos apie nukentėjusį žmogų būtų informuotos iš karto, panašiai kaip šiuo metu galioja pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje.
„Lietuvoje dabar institucijos rekomenduoja kreiptis į pagalbos tarnybas. Žmogus turi nuspręsti, ar jis nori kreiptis, ar nenori. Jei nukreipimas būtų automatinis, jos proaktyviai su nukentėjusiuoju susisiektų ir pasiūlytų pagalbą“, pasakojo R. Butkevičiūtė.
Norima, kad toks įpareigojimas galiotų ir įvykus kitiems nusikaltimams, pavyzdžiui, vagystėms, persekiojimui ar turto sunaikinimui. „Bent jau pradėkime nuo to, kad, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai, tie nukentėję žmonės gautų pagalbą“, sakė E. Butkuvienė.
Ką daryti aukoms, kuriems įvykiai įvyko seniai?
Specialistai pabrėžia, kad net jei seksualinės prievartos aukai atrodo, jog viskas vyko seniai ir galbūt jau pasimiršo, pranešti vis tiek svarbu ir verta. Seime šiuo metu svarstomas Baudžiamojo kodekso pakeitimų paketas, kuriuo būtų ilginamas senaties terminas.
„Užsienyje senaties terminas, jei tu nukentėjai 5 metų, skaičiuojasi nuo tada, kai tau sueina 18 metų, ir tada, 25 ar 30 metų“, aiškino R. Butkevičiūtė. Šiuo metu Lietuvoje senaties terminas yra 25 metai.
Nuo seksualinio smurto nukentėję žmonės gali nemokamai ir konfidencialiai kreiptis į centrą „Prabilk“. Atvira ir moderni visuomenė turi užtikrinti, kad kiekviena auka jaustųsi išgirsta ir gautų reikiamą pagalbą, o teisingumas būtų ne išimtis, o taisyklė.