Kodėl Lietuvos vadovai tylėjo po išpuolio Berlyne?

Po kruvino išpuolio Berlyne per LGBTQ+ eitynes, kai žuvo viena moteris ir dešimtys buvo sužeisti, Lietuvos aktyvistė Laura Gintalaitė viešai paragino šalies vadovus pasmerkti smurtą ir išreikšti solidarumą. Tačiau prezidentas, premjeras ir Seimo pirmininkas liko tylūs, o tai, anot ekspertų, atskleidžia gilesnę problemą – nepagarbą LGBTQ+ bendruomenei.

Kas įvyko Berlyne ir kaip reagavo Vokietija?

Liepos pabaigoje per LGBTQ+ eitynes Berlyne į minią rėžėsi mikroautobusas. Viena moteris žuvo, 29 žmonės buvo sužeisti. Įtariamasis, 21 metų Abdulas Rahmanas Balloutas, buvo nušautas policijos operacijos metu. Vėliau paaiškėjo, kad jis prisiekė ištikimybę grupuotei „Islamo valstybė“ (IS). Vokietijos ir kitų Vakarų šalių lyderiai, įskaitant Prancūziją, Nyderlandus ir Švediją, nedelsdami išreiškė užuojautą ir solidarumą.

Kodėl Lietuvos vadovai nereagavo?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys liepos 26-ąją socialiniame tinkle X pareiškė solidarumą, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas viešai nereagavo. LRT.lt bandė gauti komentarus, tačiau prezidentūra per savaitę neatsakė. Premjero patarėjas Gedas Salyga teigė, kad premjero pozicija yra nuolatinė – smurtui ir neapykantai nėra vietos, tačiau nepaaiškino, kodėl nebuvo viešo pareiškimo. Seimo pirmininko patarėja Gitana Letukienė nurodė, kad laiškas galėjo būti nepastebėtas dėl didelio korespondencijos srauto, ir pabrėžė, kad Olekas smerkia išpuolį.

Ką sako ekspertai?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto vyresnioji lektorė Rasa Navickaitė pastebi, kad Lietuvos lyderiai anksčiau yra viešai reagavę į panašius teroro aktus. Pavyzdžiui, per išpuolį Magdeburge, kai automobilis įsirėžė į kalėdinę mugę, prezidentas ir tuometis premjeras Gintautas Paluckas iškart išreiškė užuojautą. „Skirtumas tik toks, kad tuomet nukentėjusieji dalyvavo kalėdinėje mugėje, o šįkart – LGBT bendruomenės eitynėse“, – sako Navickaitė. Jos vertinimu, tyla signalizuoja valdančiųjų požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę: „Lietuvos prezidentas ir kiti politiniai lyderiai nesugeba išreikšti vienareikšmiško palaikymo LGBT žmonių teisėms ir orumui.“

Ką tai reiškia Lietuvos visuomenei?

Navickaitė pabrėžia, kad politiniame lygmenyje yra normalizuotas homoseksualių, biseksualių ir translyčių žmonių žeminimas. Kaip pavyzdį ji mini Teisingumo ministerijos vilkinamą tos pačios lyties partnerystės įteisinimo procesą, nepaisant teismų nutarimų. „Matau tik vieną paaiškinimą – chroniška nepagarba LGBT žmonėms, jų nelaikymas vertais oraus gyvenimo“, – dėsto lektorė. Tai kelia klausimą: ar Lietuva gali būti atvira ir demokratiška, jei jos lyderiai tyli, kai smurtas nukreipiamas prieš pažeidžiamas grupes?

Ką galime padaryti?

Ši situacija primena, kad demokratija nėra tik rinkimai – tai kasdienis įsipareigojimas ginti žmogaus teises. Kviečiame skaitytojus aktyviai domėtis, dalintis informacija ir reikalauti iš lyderių aiškios pozicijos. Tik atvira ir įtrauki visuomenė gali užtikrinti, kad smurtui ir neapykantai nebūtų vietos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl Lietuvos lyderiai nereagavo į išpuolį Berlyne?

Ekspertų teigimu, tyla atspindi valdančiųjų požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę – jie vengia viešai palaikyti šią grupę, net kai smurtas nukreiptas prieš ją užsienyje.

Ar anksčiau Lietuvos lyderiai reagavo į panašius įvykius?

Taip, per išpuolį Magdeburge 2024 metais prezidentas ir premjeras viešai išreiškė užuojautą. Skirtumas buvo tas, kad tada nukentėjusieji buvo kalėdinės mugės lankytojai, o ne LGBTQ+ bendruomenės nariai.

Ką daryti, jei noriu paremti LGBTQ+ bendruomenę Lietuvoje?

Galite sekti organizacijas, tokias kaip LGL, dalyvauti viešose diskusijose, rašyti laiškus politikams ir skatinti atvirą dialogą visuomenėje.