Trečiasis langas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos užsidarė, o duomenys rodo, kad šįkart norinčiųjų atsiimti pinigus yra gerokai mažiau. Vis dėlto diskusijos dėl pačios sistemos ateities tik įsibėgėja. Socialdemokratai siūlo radikalų pokytį: leisti žmonėms pasitraukti iš kaupimo bet kada ir panaikinti valstybės paskatą. Ar tai žingsnis į priekį, ar grįžimas atgal?
Kodėl žmonės vis dar nori pasitraukti iš pensijų kaupimo?
Spalio 1-ąją baigėsi dar viena galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Nors pirmosios bangos metu norinčiųjų buvo gerokai daugiau, dalis gyventojų vis dar renkasi pinigus atgauti dabar. „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė teigia, kad prašymų skaičius nuosekliai mažėja: per antrąjį ketvirtį jų buvo penkis kartus mažiau nei pirmąjį, o dabar dar perpus mažiau. Panašias tendencijas įžvelgia ir „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Jei situacija visose bendrovėse panaši, per trečiąjį ketvirtį iš kaupimo pasitrauks dar maždaug 58 tūkst. žmonių. Investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis atkreipia dėmesį, kad dažniausiai traukiasi jaunesni gyventojai, nors jų sukauptos sumos nėra didžiausios.
Ką žmonės daro su atsiimtais pinigais?
Anot „SEB“ tyrimo, per dvi pasitraukimo bangas beveik du milijardus eurų gyventojai išleido vartojimui. Tik maža dalis pinigų buvo įdarbinta. Vilnietis Kostas pasakoja, kad jo santaupos kol kas keliavo į taupomąjį fondą, nors svarsto apie automobilį ar butą.
Vis dėlto pastebima ir teigiama tendencija: žmonės vis rečiau skuba išleisti pinigus į parduotuves. „Luminor“ duomenimis, po antrojo ketvirčio sąskaitose lieka 60–65 proc. atsiimtų lėšų, kai po pirmosios bangos šis skaičius siekė apie pusę. Vis dėlto sąskaitose pinigus graužia infliacija.
Kodėl žmonės renkasi pinigus dabar, o ne pensijai?
Viena pagrindinių priežasčių – finansinis nesaugumas. „NielsenIQ“ atstovė Edita Asakavičienė aiškina, kad šeši iš dešimties gyventojų nėra tikri dėl savo finansinės situacijos. Būtent šis nesaugumas skatina vartoti šiandien ir turėti daiktą šiandien, o ne laukti ateities.
Ką siūlo socialdemokratai ir kokia sistema ateitis?
Politinis ginčas dėl antrosios pakopos nesibaigia. Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo leisti pasitraukti iš kaupimo bet kada ir atsisakyti valstybės paskatos, kuri šiuo metu siekia 34 eurus per mėnesį. Jo teigimu, sistema buvo „glostoma“ daugiau nei 20 metų, o pensijų fondai turėjo įrodyti savo naudingumą.
Pensijų fondai įspėja, kad šiandieninis pinigų poreikis gali būti išspręstas, tačiau ateities problema niekur nedingsta. Jei žmonės senatvei nesukaups patys, didesnė našta teks valstybei. „Reikia didinti finansinį raštingumą, kad augtų pakeitimo normos ir kad išliptume iš skurdo lygio pensijiniame amžiuje“, – sako I. Pigagienė.
Ar verta pasitraukti iš pensijų kaupimo?
Sprendimas dėl pasitraukimo iš antrosios pakopos yra individualus ir priklauso nuo asmeninių finansinių aplinkybių. Ekspertai pataria įvertinti ne tik trumpalaikius poreikius, bet ir ilgalaikę naudą. Kaupimas pensijai gali užtikrinti didesnes pajamas senatvėje, o valstybės paskata yra papildoma nauda, kurios atsisakius prarandama dalis santaupų augimo.
Vis dėlto diskusija dėl sistemos tobulinimo yra būtina. Demokratinėje visuomenėje svarbu, kad kiekvienas galėtų priimti informuotą sprendimą, o sistema būtų skaidri ir naudinga visiems. Ateitis priklauso nuo to, kaip sugebėsime derinti individualius poreikius ir bendrą visuomenės gerovę.