Liberalų lyderė: socdemai delsia dėl Žemaičaičio apkaltos, bijodami prarasti paramą
Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad valdantieji socialdemokratai neskuba pradėti apkaltos proceso prieš „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. Jos manymu, taip elgiamasi ne dėl teisinių priežasčių, o dėl politinės naudos – tikintis „aušriečių“ paramos Seime balsuojant dėl vyriausybės projektų.
„Aš gal ir kitokią strategiją matyčiau – kad Remigijus Žemaitaitis, kuris yra lyg pakabintas šiek tiek ore, gali tapti gelbėjimosi ratu, priimant vienus ar kitus sprendimus“, – penktadienį Žinių radijui sakė Čmilytė-Nielsen. Ji pabrėžė, kad Vyriausybės programa buvo patvirtinta minimalia dauguma, net nepaisant to, kad dalis Mišrios grupės balsuoja kartu su valdančiaisiais.
„Akivaizdu, kad vienu ar kitu tokiu kritiniu atveju „Nemuno aušra“ gali tapti labiausiai sukalbamu partneriu iš opozicijos. Galbūt ir čia slypi vienas iš paaiškinimų, kodėl neskubama rengti apkaltos“, – teigė parlamentarė.
Kodėl socialdemokratai delsia pradėti apkaltą?
Valdantieji socialdemokratai, demokratai ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija parlamente turi 75 balsus iš 141. Tai reiškia, kad jie priklauso nuo opozicijos paramos priimant svarbius sprendimus. Čmilytė-Nielsen mano, kad būtent ši priklausomybė ir stabdo apkaltos procesą.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo bei skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Nuosprendis įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.
Seimo statutas numato, kad parlamentas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą. Tačiau Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas mano, kad prieš inicijuojant apkaltą reikia sulaukti, kol baigsis nuosprendžio apskundimo terminas arba bylą išnagrinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Ar galima lyginti su Gapšio atveju?
Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį į precedentą. „Pastarąjį kartą, kai buvo analogiška situacija, 2023 metų pabaigoje nebuvo laukiama Aukščiausiojo Teismo sprendimo, Vytauto Gapšio atveju apkalta surengta nedelsiant“, – priminė ji.
„Beje, įdomi detalė, tuo metu socialdemokratai tą sprendimą sveikino, palaikė ir pabrėžė, jog tai yra visiškai nepolitinis sprendimas, o teisinis procedūrinis. Taigi, jei norime būti nuoseklūs, reikėtų laikytis tokios pat praktikos“, – sakė liberalų lyderė.
Ar Žemaitaitis galėtų vėl grįžti į Seimą?
Kai kurie politikai baiminasi, kad surengus apkaltą Žemaitaitis gali vėl atsisakyti mandato ir per papildomus rinkimus vienmandatėje apygardoje grįžti į Seimą. Tačiau Čmilytė-Nielsen šią baimę vadina nepagrįsta.
„Manau, kad antrą kartą tą patį hitą sudainuoti ir surinkti tas pačias sales yra sudėtingiau“, – sakė ji. „Yra teisė, yra Seimo statutas, yra precedentai ir reikėtų vadovautis jais.“
Kas atsitiko dėl Žemaitaičio įrašų?
Baudžiamoji byla Žemaitaičiui iškelta dėl įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“. Juose Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo. Apeliacinis teismas konstatavo, kad Žemaitaitis peržengė teisėtos saviraiškos ribas, sistemingai ir viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų tautybės.
2024 metų balandį Konstitucinis Teismas pripažino, kad Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo jis atsisakė mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose, bei 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas.
Liberalai ir konservatoriai kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės teisėtumo
Seimo liberalai ir konservatoriai penktadienį turėtų registruoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės teisėtumo projektą. Pasak Čmilytės-Nielsen, tuomet bus pradėti rinkti parlamentarų parašai.
„Šiandien turėtų būti parengtas dokumento tekstas įregistruotas ir bus renkami parašai“, – teigė ji. Kreipimuisi į KT reikalingi 29 Seimo narių parašai.
Diskusijos šiuo klausimu prasidėjo po to, kai Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Kūris pažymėjo, kad premjeru paskirtas Sinkevičius Vyriausybės programos projektą pateikė dar nepatvirtinus ministrų kabineto. Vyriausybės programos projektas Seime buvo įregistruotas liepos 3 dieną, o prezidentas Gitanas Nausėda dekretą dėl Vyriausybės sudėties pasirašė liepos 6-ąją.
Sinkevičius teigė, kad Vyriausybės programa Seimo posėdyje pristatyta jau po prezidento dekreto. Jis svarstė, kad opozicija manipuliuoja sąvokomis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pasikeitė socialdemokratams performavus valdančiąją koaliciją ir joje atsisakius bendradarbiavimo su „Nemuno aušra“. Inga Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Seimo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.
Dažnai užduodami klausimai
Kodėl socialdemokratai delsia pradėti apkaltą Žemaitaičiui?
Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad socialdemokratai tikisi „Nemuno aušros“ paramos Seime balsuojant dėl savo projektų, todėl neskuba pradėti apkaltos proceso.
Koks teisinis pagrindas pradėti apkaltą?
Seimo statutas numato, kad parlamentas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą. Apeliacinis teismas jau pripažino Žemaitaitį kaltu.
Ar Žemaitaitis galėtų vėl grįžti į Seimą po apkaltos?
Čmilytė-Nielsen mano, kad tai mažai tikėtina, nes antrą kartą surinkti tą pačią paramą būtų sudėtingiau. Ji pabrėžia, kad reikia vadovautis teise ir precedentais.