Rugsėjo 13 dieną įvykę Švedijos Riksdago rinkimai atnešė pergalę centro-kairiųjų koalicijai, kuriai vadovauja Socialdemokratų partija. Tai signalas, kad skandinaviškas solidarumas ir atvirumas vis dar turi stiprų pagrindą, nepaisant augančio populizmo bangų Europoje.
Kodėl socialdemokratų pergalė svarbi visai Europai?
Socialdemokratų lyderė ir potenciali premjerė Magdalena Andersson pabrėžia, kad pagrindiniai naujosios vyriausybės uždaviniai bus klimato krizė, švietimo sistema, sveikatos apsauga, senjorų priežiūra ir imigracijos politika. Tai aiškus įsipareigojimas tęsti gerovės valstybės tradiciją, kuri ilgą laiką buvo laikoma Šiaurės šalių vizitine kortele.
Vis dėlto, kaip pastebi analitikai, socialdemokratai susidurs su naujais iššūkiais. Europa ir Skandinavija žengia į naują globalios konkurencijos etapą, kuriame ekonomikos augimas tampa esminiu veiksniu. Be stiprios ekonomikos neįmanoma vykdyti pažangios socialinės politikos, todėl tikėtina, kad naujoji vyriausybė daugiau dėmesio skirs verslo konkurencingumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
Kokie iššūkiai laukia naujosios Švedijos vyriausybės?
Vienas svarbiausių klausimų yra nusikalstamumo augimas ir ankstesnės imigracijos politikos trūkumai. Šios problemos, kurių „auksiniai laikai“ beveik nepatyrė, dabar reikalauja naujų sprendimų. Be to, Švedija palaipsniui praranda savo unikalumą ir tampa panašesnė į kitas Vakarų valstybes, o tai kelia klausimą: kiek iš „švediško modelio“ liks naujojoje vyriausybėje?
Rinkimų rezultatai: skaičiai ir faktai
Rinkimuose dalyvavo beveik 85 proc. rinkėjų, o tai rodo aktyvų pilietinį įsitraukimą. Centro-kairiųjų koalicija gavo 176 vietas Riksdage, o dešiniosios partijos – 173 vietas. Toks nedidelis skirtumas rodo, kad šalis išlieka politiškai susiskaldžiusi, tačiau socialdemokratams pavyko suburti pakankamą paramą.
- Socialdemokratų partija: 28,02 proc. (99 vietos)
- Kairioji partija: 8,4 proc. (30 vietų)
- Centro partija: 7,03 proc. (25 vietos)
- Žaliųjų partija: 6,12 proc. (22 vietos)
Opozicijoje – Moderatų partija (19,85 proc., 70 vietų), Švedijos demokratai (17,48 proc., 62 vietos), Krikščionys demokratai (6,17 proc., 22 vietos) ir Liberalai (5,34 proc., 19 vietų).
Ką reiškia „švediško modelio“ ateitis?
Vyriausybės formavimas gali užtrukti, nes koalicijos partneriai dar turi derėtis dėl ministrų postų. Tačiau prognozuojama, kad centro-kairiųjų remiama vyriausybė turėtų išsilaikyti ilgesnį laiką. Tai suteikia vilties, kad Švedija išliks demokratijos, inovacijų ir socialinės atsakomybės pavyzdžiu, įkvėpdama ir kitas Europos šalis.
Magdalena Andersson su savo komanda turės įrodyti, kad socialdemokratinė politika gali atsakyti į šiuolaikinius iššūkius – nuo klimato kaitos iki ekonomikos konkurencingumo. Tai bus svarbus testas ne tik Švedijai, bet ir visai Europai, kuri ieško būdų, kaip išlaikyti socialinį teisingumą globalizuotame pasaulyje.
„Švedijos rinkimai parodė, kad piliečiai vis dar vertina atvirumą, solidarumą ir demokratines vertybes. Tai optimistiškas signalas visai Europai“, – teigia politologai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada bus suformuota naujoji Švedijos vyriausybė?
Vyriausybės formavimas gali užtrukti kelias savaites, nes koalicijos partneriai derasi dėl ministrų postų ir politikos prioritetų. Tikimasi, kad centro-kairiųjų remiama vyriausybė bus suformuota iki spalio pabaigos.
Kokie pagrindiniai naujosios vyriausybės tikslai?
Pagrindiniai tikslai – klimato krizės valdymas, švietimo sistemos gerinimas, sveikatos apsaugos stiprinimas, senjorų priežiūra ir imigracijos politikos peržiūra.
Ar Švedijos socialdemokratai išlaikys „švedišką modelį“?
Tai priklausys nuo to, kaip vyriausybei pavyks suderinti socialinės politikos tikslus su ekonomikos konkurencingumo poreikiais. Ekspertai prognozuoja, kad modelis bus modernizuotas, tačiau pagrindinės vertybės – solidarumas ir socialinis teisingumas – išliks.