Premjero skandalas atskleidė gilesnę problemą: ar socialdemokratai žino, kodėl jie valdžioje?
Šią savaitę viešąją erdvę sukrėtė žinia apie premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinės Aistės Sinkevičienės karjerą. LRT tyrimas parodė, kad ji be konkurso užėmė vadovaujančias pareigas Kauno rajono savivaldybėje ir nuotoliniu būdu dirba pavaldžiame „Raudondvario dvare“. Nors pats premjeras ginasi ir teigia, kad dalis informacijos neatitinka tikrovės, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas šį atvejį vertina kaip simptomą daug gilesnės problemos, kuri, jo teigimu, kamuoja visą Socialdemokratų partiją.
Kodėl socialdemokratai, pasak eksperto, „serga“?
M. Lapinskas, kalbėdamas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“, teigė, kad M. Sinkevičius ir jo partijos kolegos demonstruoja būdingą elgesio modelį: laimi rinkimus, ateina į valdžią, suformuoja Vyriausybę, bet neturi aiškaus plano, ką daryti toliau.
„Tu laimi rinkimus, tu ateini į valdžią, suformuoji Vyriausybę, ir nelabai žinai, ką reikia daryti“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, žmonės, dirbantys įprastą darbą, įsivaizduoja savo dienotvarkę, o socialdemokratai, atėję į valdžią, susiduria su „tuščiu balu“ – nežino, kokias temas siūlyti visuomenei. Todėl, pasak M. Lapinsko, kyla pasipiktinimas dėl žurnalistų dėmesio asmeniniam gyvenimui, nes politikams trūksta kitų diskusijų.
Ar Vilnius – ne Jonava? Ekspertas apie „mėlyno kraujo“ privilegijas
M. Lapinskas taip pat atkreipė dėmesį į M. Sinkevičiaus, kaip „Jonavos princo“, kelią į politiką. Jis teigė, kad toks elgesio modelis – kai karjera „paduodama ant lėkštutės“ – paveldėtas iš sovietmečio socialdemokratų lyderio Algirdo Mykolo Brazausko laikų.
Anot eksperto, Jonavoje M. Sinkevičius galėjo jaustis užtikrintai, tačiau Vilniaus „burbule“ viskas pasikeičia. Čia užduodami nepatogūs klausimai, tikrinami pasiekimai, pavyzdžiui, disertacija, ir lengvo gyvenimo nebėra.
„Minčių, vardan ko egzistuoja šita partija, vardan ko egzistuoja M. Sinkevičius, atsakymo per savo 35 ar 40 metų tu neieškojai – gal dabar būtų pats laikas pradėti galvoti“, – svarstė M. Lapinskas.
Kas žinoma apie premjero žmonos karjerą?
LRT Tyrimų skyrius trečiadienį paskelbė, kad A. Sinkevičienė Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų. 2023-aisiais, grįžusi iš motinystės atostogų, ji tapo vyriausiąja specialiste, o 2024 metų liepą be konkurso buvo paskirta Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja.
Be to, ji 0,5 etato nuotoliniu būdu dirba viešųjų ryšių specialiste savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“. Įstaigos direktoriaus pavaduotoja teigė nežinanti apie tokią kolegę, o jos kontaktai viešai neskelbiami. Pernai A. Sinkevičienės pajamos viršijo 73,5 tūkst. eurų, iš kurių maždaug ketvirtadalis – už darbą dvare.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad „Raudondvario dvare“ dirba ir daugiau su Kauno rajono socialdemokratais susijusių asmenų, įskaitant mero patarėją, švietimo ministrės patarėją ir buvusios dvaro direktorės sūnų.
Kaip į situaciją reaguoja premjeras?
M. Sinkevičius penktadienį žurnalistams teigė, kad dalis pateiktos informacijos neatitinka tikrovės ir yra iškraipyta. Jis gynė žmoną, pabrėždamas jos išsilavinimą ir teisę siekti karjeros nepriklausomai nuo jo pareigų.
„Džiaugiuosi žmonos profesiniu pasirinktu keliu, ji puiki žmona, mūsų bendrų vaikų mama. Žmogus išsilavinęs, baigęs tris aukštąsias mokyklas gali siekti karjeros nepriklausomai, ar ji premjero, ar politiko žmona“, – kalbėjo premjeras.
Vis dėlto M. Lapinsko teigimu, šis skandalas vargu ar pajudins M. Sinkevičiaus kėdę. Svarbesnis klausimas – kokias išvadas padarys rinkėjai ir ar pati partija pagaliau atsakys sau, kam ji egzistuoja šiuolaikinėje Lietuvoje.
Dažnai užduodami klausimai
Ar M. Sinkevičienė pažeidė įstatymus?
Kol kas oficialių tyrimų dėl galimų teisės aktų pažeidimų nepaskelbta. Premjeras neigia, kad jo žmona padarė ką nors neteisėto, tačiau LRT tyrimas kelia klausimų dėl konkursų procedūrų ir viešumo principų.
Kodėl šis skandalas svarbus demokratijai?
Skaidrumas ir lygios galimybės užimti pareigas yra esminiai demokratinės valstybės principai. Kai artimi valdžios atstovų žmonės gauna postus be konkursų, kyla rizika, kad visuomenės pasitikėjimas institucijomis mažės.
Ką toliau darys socialdemokratai?
Ekspertas M. Lapinskas ragina partiją susimąstyti apie savo tapatybę ir tikslus. Ar socialdemokratai sugebės pasiūlyti visuomenei aiškią viziją, ar liks tik valdžios atributų rinkėjai, priklausys nuo jų pačių sprendimų artimiausiu metu.