9 mln. eurų užstatas: ar valstybinė urėdija bando nutildyti aplinkosaugininkus?
Valstybinė miškų urėdija (VMU) teismui pateikė prašymą, kuriuo siekia, kad Viešojo intereso gynimo fondas, vadovaujamas kauniečio advokato Sauliaus Dambrausko, sumokėtų 9 mln. eurų užstatą arba būtų panaikintos kirtimų sustabdymo priemonės „Natura 2000“ teritorijose. Šis žingsnis kelia klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo teisiniu procesu ir grėsmės visuomeniniam aktyvumui.
Kokia šio ginčo esmė?
2023 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė precedentinį sprendimą: planuojant miškų kirtimus „Natura 2000“ teritorijose ar šalia jų, privaloma įvertinti galimą poveikį saugomoms teritorijoms. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė kirtimus visose Lietuvos „Natura 2000“ teritorijose. VMU jau kelis kartus nesėkmingai bandė šias priemones panaikinti.
Kodėl reikalaujama būtent 9 mln. eurų?
VMU naujajame prašyme teismui siūlo du variantus: arba panaikinti kirtimų sustabdymą, arba įpareigoti fondą per 7 dienas sumokėti 9 mln. eurų užstatą galimiems nuostoliams atlyginti. Jei fondas to nepadarytų, apsaugos priemonės būtų panaikintos. S. Dambrauskas teigia, kad tokia suma yra nepagrįsta ir gali priversti fondą nutraukti veiklą. LVAT sprendimas šioje byloje bus galutinis ir neskundžiamas, todėl fondui pralaimėjus beliktų kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.
Ar tai gali būti SLAPP ieškinys?
S. Dambrauskas įžvelgia šiame ginče vadinamojo SLAPP (strateginio ieškinio prieš visuomenės dalyvavimą) požymių. SLAPP ieškiniais siekiama įbauginti, finansiškai išsekinti ir nutildyti viešąjį interesą ginančius asmenis ar organizacijas. Reikalaujamo užstato dydis – 9 mln. eurų – gali būti toks didelis, kad fondas būtų priverstas pasitraukti iš ginčo vien dėl to, kad neturi galimybės jo sumokėti.
Ką sako Valstybinė miškų urėdija?
VMU atstovė Karina Vladičkė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad urėdija visus veiksmus vykdė teisės aktų nustatyta tvarka. Anot jos, po LVAT sprendimo buvo pakeistas teisinis reguliavimas, atliktos papildomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė išvadas, kad planuojama veikla neturi reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms. VMU teigia, kad teisme atstovauja valstybės interesams ir siekia subalansuoto visų interesų vertinimo. Tačiau urėdija atsisakė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas 9 mln. eurų užstatas.
Kokios pasekmės visuomenei?
Jei teismas patenkintų VMU prašymą ir fondas negalėtų sumokėti užstato, kirtimai „Natura 2000“ teritorijose galėtų būti atnaujinti be tinkamo poveikio aplinkai vertinimo. Tai keltų grėsmę saugomoms rūšims ir buveinėms. Be to, toks precedentas galėtų atgrasyti kitas visuomenines organizacijas nuo viešojo intereso gynimo teisme, bijant finansinių sankcijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra SLAPP ieškiniai?
SLAPP (strateginis ieškinys prieš visuomenės dalyvavimą) yra nepagrįstas teisinis procesas, kuriuo siekiama įbauginti ir nutildyti viešąjį interesą ginančius asmenis ar organizacijas, dažnai reikalaujant didelių finansinių užstatų.
Kodėl šis ginčas svarbus Lietuvos aplinkosaugai?
Šis ginčas yra svarbus, nes jis gali nulemti, ar „Natura 2000“ teritorijose bus tęsiami kirtimai be išsamaus poveikio aplinkai vertinimo, o tai turėtų tiesioginių pasekmių biologinei įvairovei ir ekosistemoms.
Ką gali padaryti piliečiai?
Piliečiai gali sekti šią bylą, remti aplinkosaugines organizacijas ir dalyvauti viešose konsultacijose dėl miškotvarkos projektų. Taip pat galima kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, jei nacionaliniai sprendimai pažeidžia ES teisę.