Kormoranai Europoje: kaip rasti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos ir žuvininkystės?

Didysis kormoranas – vienas iš labiausiai diskusijų keliančių paukščių Lietuvoje ir visoje Europoje. Vieni juo grožisi, kiti kaltina dėl žuvų išteklių mažėjimo ir miškų nykimo. Šiandien šis klausimas peržengia nacionalines sienas – devynios ES šalys, įskaitant Lietuvą, ragina parengti bendrą europinį šios rūšies valdymo planą.

Juodkrantėje įsikūrusi viena didžiausių kormoranų kolonijų Lietuvoje. Apie gausų paukščių buvimą pirmiausia išduoda pakitęs miškas – išretėjęs, vietomis visai nudžiūvęs. Kormoranai čia kelia diskusijų ne tik dėl medynų būklės – jų poveikiu žuvų ištekliams skundžiasi ir žvejai. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kormoranai yra natūrali vandens ekosistemų dalis, o kai kur jų poveikis gali būti ir teigiamas, pavyzdžiui, mažinant invazinių žuvų gausą.

Kodėl kormoranų populiacija Europoje auga?

Tarptautinės gamtosaugos organizacijos „BirdLife International“ duomenimis, Europoje peri apie 414–515 tūkst. didžiųjų kormoranų porų, o ilgalaikė jų populiacijos tendencija yra didėjanti. Tačiau taip buvo ne visada.

XX a. viduryje dėl ilgalaikio persekiojimo jų žemyninio porūšio populiacija Baltijos jūros regione buvo sumažėjusi iki maždaug 4 tūkst. perinčių porų. Paukščiams kenkė ir tokios cheminės medžiagos kaip DDT bei PCB. Situacija ėmė keistis sustiprinus rūšies apsaugą ir apribojus šių medžiagų naudojimą. Nuo 1980-ųjų pabaigos kormoranų populiacija pradėjo sparčiai atsikurti ir plisti.

Kokia situacija Lietuvoje?

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) naujausiais monitoringo duomenimis, 2025 m. Lietuvoje suskaičiuota 9 340 didžiųjų kormoranų lizdų, atitinkančių perinčių porų skaičių. Tai 16,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo registruota 8 021 perinti pora. 2025 m. rodiklis yra didžiausias VSTT pateikiamoje 2018–2025 m. duomenų eilutėje.

Didžiausios kormoranų kolonijos susitelkusios keliuose šalies regionuose. VSTT 2025 m. duomenimis, Nemuno deltoje buvo 3 534 perinčios poros, Juodkrantėje – 3 335, Pajūrio regioniniame parke prie Plazės ežero – 1 580, o Drūkšių ežero kolonijoje – 300 porų.

Kaip kormoranai veikia aplinką?

Didelėmis kolonijomis susitelkę kormoranai gali reikšmingai pakeisti vietos aplinką. Aplinkos ministerija nurodo, kad kolonijose dėl šių paukščių išmatose esančių medžiagų medžiai džiūsta ir ilgainiui žūsta.

Pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos valdymo plano 2025–2031 m. projekte nurodoma, kad dėl kormoranų ir garnių veiklos Juodkrantės sengirėje identifikuota 10,7 ha žuvusių medynų, dar 8,8 ha laikomi pažeistais. Iš jų 2,8 ha priskiriami stipriai pažeistiems plotams, kuriuose nudžiūvę daugiau nei 60 proc. medžių.

Kokios reguliavimo priemonės taikomos?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija skelbia, kad 2026 m. balandį kolonijoje vėl vykdyti kormoranų gausos reguliavimo darbai. Kiaušinių inkubacijos metu paukščiai baidyti garsinį ir šviesos efektą sukeliančiomis priemonėmis, kad jiems palikus lizdus atšaltų dėtys ir sumažėtų išsiritančių jauniklių skaičius.

Direkcija pabrėžia, kad tikslas nėra sunaikinti koloniją: reguliavimo darbai turi būti vykdomi taip, kad joje išliktų ne mažiau nei 1 500 perinčių porų. Kartu siekiama neleisti kolonijai plėstis į sengirę ir urbanizuotas teritorijas.

Kormoranų gausa reguliuojama ne tik jų perėjimo kolonijose, bet ir akvakultūros ūkiuose, kur šie paukščiai minta auginamomis žuvimis. Lietuvos teisės aktai numato tiek neletalų reguliavimą – paukščių baidymą ar kitus jų nežudančius būdus, – tiek, nustatytomis sąlygomis, letalų reguliavimą, kai leidžiama paukščius nušauti.

Aplinkos ministerijos skelbiamais akvakultūros ūkių duomenimis, 2021 m. letaliu būdu iš gamtos paimti 3 372 kormoranai, 2022 m. – 4 719, 2023 m. – 6 107, 2024 m. – 6 661, o 2025 m. – 6 374.

Ar kormoranai gali būti naudingi?

Aplinkos ministerija, remdamasi Lietuvos mokslininkų tyrimais, nurodo, kad kormoranai padeda kontroliuoti invazines žuvų rūšis. Pajūrio regioniniame parke prie Plazės ežero gyvenantys didieji kormoranai maitinasi Baltijos jūroje, o apie 80 proc. jų raciono sudaro invazinis juodažiotis grundalas.

Ministerijos pateikiamais tyrimų duomenimis, šios kolonijos kormoranai per metus gali sulesti apie 200–350 tonų juodažiočių grundalų. Ministerija taip pat nurodo, kad jie sunaikina daugiau juodažiočių grundalų, negu jų sugauna žvejai. Tokiu būdu kormoranai prisideda prie invazinės rūšies gausos mažinimo.

Kokia situacija kitose Europos šalyse?

Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje kormoranų apsauga susiduria su žuvininkystės interesais. Lenkijos vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektorato (GIOŚ) duomenimis, 2025 m. šalyje perėjo 27 593 kormoranų poros, susitelkusios 75 kolonijose.

GIOŚ pažymi, kad kormoranai vis dažniau peri šalies gilumoje – upių slėniuose, užtvankų telkiniuose, žuvininkystės tvenkiniuose ir kituose žmogaus pakeistuose vandens telkiniuose. Nors bendra perinti kormoranų populiacija Lenkijoje 2015–2025 m. išliko stabili, duomenys rodo jos geografinio pasiskirstymo pokyčius: pakrantės kolonijose paukščių šiek tiek mažėja, o šalies gilumoje jų daugėja.

Ką apie kormoranų šaudymą mano mokslininkai?

Dr. Jarosławas Krogulecas iš Lenkijos paukščių apsaugos draugijos (OTOP) kormoranų šaudymą laiko neveiksminga priemone jų populiacijai reguliuoti. Jo teigimu, pietų Lenkijoje žiemojantys paukščiai atskrenda iš kitų regionų, todėl nušautus individus gali pakeisti kiti.

„Ar mes turime teisę žudyti šiuos paukščius, kurie, kaip ir mes, naudojasi upėmis? Ar tik mes turime teisę naudotis žuvų ištekliais? Ar tik kormoranai lemia žuvų išteklių būklę, o gal kur kas didesnę įtaką daro sureguliuotos upių vagos? Kaltę suverčiame kormoranams, nes taip paprasčiausia – be to, akivaizdžiai matome, kad būtent jie gaudo žuvis“, – klausimus kelia mokslininkas.

Ką numato ES teisė?

Pagal ES Paukščių direktyvą didžiajam kormoranui taikomas bendras laukinių paukščių apsaugos režimas. Jis nėra įtrauktas į direktyvos II priedą, kuriame išvardytos rūšys, kurias valstybės gali leisti medžioti pagal nacionalines taisykles. Tačiau direktyvos 9 straipsnis numato išimtis: kai nėra kito tinkamo sprendimo, valstybės gali leisti nukrypti nuo dalies apsaugos reikalavimų, be kita ko, siekdamos išvengti didelės žalos žuvininkystei ar vandenims.

2026 m. Europos Komisija atnaujino šių išimčių taikymo gaires ir atskirą jų dalį skyrė būtent didžiajam kormoranui bei konfliktams su žuvininkyste ir akvakultūra. Gairėse išsamiau paaiškinama, kokiomis sąlygomis ir kaip valstybės gali naudotis jau galiojančioje Paukščių direktyvoje numatytomis išimtimis. Tačiau tai nėra direktyvą keičiantis teisės aktas, todėl pats kormorano teisinis statusas dėl jų nepasikeitė.

Kodėl reikalingas bendras Europos kormoranų valdymo planas?

Dalis ES šalių mano, kad vien nacionalinių priemonių nepakanka. 2026 m. gegužę devynios valstybės – Čekija, Kroatija, Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Slovakija – paragino pradėti rengti bendrą Europos didžiojo kormorano valdymo planą. Jų teigimu, didysis kormoranas yra labai judri rūšis, migruojanti per valstybių sienas, todėl atskirose šalyse taikomos priemonės ne visuomet leidžia veiksmingai valdyti visos populiacijos poveikį.

Toks planas, šių valstybių siūlymu, apimtų labiau suderintą kormoranų populiacijos monitoringą Europoje, glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir naujausiais moksliniais duomenimis grindžiamą populiacijos valdymą. Taip pat siūloma sistemingiau į šį procesą įtraukti žuvininkystės ir akvakultūros sektorių atstovus.

Bendro kormoranų valdymo plano idėją 2025 m. rugsėjo ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje palaikė ir Lietuva bei kelios kitos valstybės. Tačiau bendras valdymo planas ir kormorano įtraukimas į II priedą yra du skirtingi klausimai – Prancūzija ir Vengrija išreiškė abejonių būtent dėl rūšies įtraukimo į medžiojamų paukščių sąrašą.

Kol kas didžiojo kormorano statusas nepasikeitė – į Paukščių direktyvos II priedą jis nėra įtrauktas.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Europai?

Kormoranų klausimas – tai ne tik gamtos apsaugos ar žuvininkystės problema. Tai platesnis iššūkis, kaip subalansuoti ekosistemų apsaugą, ekonominius interesus ir mokslo žinias. Demokratinėse visuomenėse tokie klausimai sprendžiami atvirai, įtraukiant visas suinteresuotas puses – nuo mokslininkų iki žvejų, nuo gamtosaugininkų iki vietos bendruomenių.

Lietuva, palaikydama bendro Europos valdymo plano idėją, demonstruoja atvirą ir į ateitį orientuotą požiūrį. Bendradarbiavimas Europos lygmeniu gali padėti rasti sprendimus, kurie būtų pagrįsti mokslu, o ne emocijomis, ir užtikrintų tiek biologinės įvairovės išsaugojimą, tiek žmonių ūkinės veiklos tęstinumą.

Turite klausimų, pastabų ar pasiūlymų? Pasidalinkite jais su mumis el. paštu arba užpildykite „PULSE“ skaitytojų formą – mes perskaitome visas žinutes ir į jas atsakome.

Prisijunkite prie diskusijų apie Europą. Jūsų patirtis ir idėjos gali įkvėpti būsimus mūsų straipsnius. Užpildykite formą ir tapkite „PULSE“ skaitytojų bendruomenės dalimi.