Kremlius bando slėpti karo pramonę Centrinėje Azijoje: ar Kazachstanas ir Uzbekistanas sutiks?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė nurodymus, kuriais siekiama iš dalies pakeisti karinio-techninio bendradarbiavimo susitarimus su Kazachstanu ir Uzbekistanu. Tai gali atverti kelią glaudesniems gynybos ryšiams su šiomis dviem Centrinės Azijos valstybėmis, tačiau kyla klausimas, ar jos pačios to nori.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL) originalus kūrinys.

Kodėl Maskva ieško naujų karinių partnerių?

Vakarų sankcijos ir Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai kelia rimtų problemų Rusijos karo pramonei. Priimdama tokį sprendimą, Maskva tikriausiai siekia perkelti dalį savo karo pramonės bazės į vietas, kurios būtų nepasiekiamos ukrainiečių dronams.

Nors šias direktyvas V. Putinas pasirašė praėjusį mėnesį, Kremlius dar nepaskelbė, kokius konkrečius pakeitimus siekia įtraukti į susitarimus. Šie susitarimai apima ginklų ir karinės įrangos tiekimą bei priežiūrą, taip pat kitas gynybinio bendradarbiavimo formas.

Nuo 2015 m., kai įsigaliojo 2013 m. Maskvoje pasirašytas susitarimas su Kazachstanu, Astana įsigijo įvairios Rusijos gamybos karinės technikos, įskaitant naikintuvų, sraigtasparnių ir oro gynybos sistemų. Panašiai ir 2016 m. susitarimas su Uzbekistanu išplėtė abiejų šalių karinį-techninį bendradarbiavimą: Taškentas įsigijo rusiškų puolamųjų sraigtasparnių, šarvuotųjų transporterių ir taktinių dronų.

Kremlius atsidūrė sudėtingoje situacijoje

Kazachstano karo analitikas Jermekas Seytbattalovas, besispecializuojantis gynybos ir saugumo klausimais, teigia, kad direktyvų pasirašymo laikas liudija apie didėjantį tarptautinį spaudimą Maskvai.

„Man atrodo, kad Kremlius yra atsidūręs sudėtingoje padėtyje, – sakė J. Seytbattalovas. – Horizonte ryškėja 21-asis [Europos Sąjungos] sankcijų paketas. Mūšio lauke nepasiekta jokių reikšmingų laimėjimų, o Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos didina pagalbos Ukrainai apimtis.“

Pasak analitiko, ne mažesnis spaudimas patiriamas ir dėl intensyvesnės Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanijos, kuri trikdo Rusijos vidaus karinę tiekimo grandinę. Tai aiškiai rodo, kad Maskvai būtina perkelti gamybos ir remonto infrastruktūrą toliau nuo fronto.

„Tai galima vertinti kaip bandymą užtikrinti Rusijos karinio-pramoninio komplekso stabilumą, plečiant jo bazę į kaimynines, už kovos zonų ribų esančias šalis“, – sakė J. Seytbattalovas.

Ar geografinis atstumas tampa strateginiu pranašumu?

Geografinis atstumas nuo Rusijos būtų strateginis pranašumas, interviu RFE/RL teigė „Forecast International“ karo analitikas Derekas Bisaccio.

„Bet kokie procesai, kuriuos jiems pavyks perkelti į kitos šalies teritoriją, tik apsunkins Ukrainos operacijas. Ukraina, nors ir tapo drąsesnė, greičiausiai nenorės siųsti dronų į Kazachstano teritoriją. Tokie veiksmai būtų vertinami kaip rimta eskalacija, o to ukrainiečiai tikrai nenorėtų. Manau, Rusija tai žino“, – sakė jis.

Kazachstane ir Uzbekistane šiuo metu yra keletas objektų, kuriuose atliekama Rusijos karinės technikos techninė priežiūra ir modernizavimas. Tarp svarbiausių paminėtina Kazachstano įmonė „Semey Engineering“, užsiimanti šarvuotųjų transporto priemonių remontu, ir Almatos aviacijos remonto gamykla, besispecializuojanti sraigtasparnių kapitalinio remonto srityje. Uzbekistane veikianti Čirčiko lėktuvų remonto gamykla taip pat aptarnauja sovietinės konstrukcijos karinius lėktuvus.

Kaip pasikeitė situacija po Sovietų Sąjungos žlugimo?

1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija siekė išlaikyti savo karinę įtaką nepriklausomoms tapusioms Centrinės Azijos valstybėms. Tam pasinaudota dvišaliais susitarimais ir 1992 m. įkurta Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO). Šis blokas padėjo išlaikyti regiono kariuomenių ryšius su Maskva per bendras pratybas, prekybą ginklais ir karinį-techninį bendradarbiavimą, be to, veikė kaip Rusijos vadovaujama atsvara NATO posovietinėje erdvėje.

Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikijos kariniai santykiai su Rusija yra glaudžiai susiję su KSSO. 2012 m. iš šio aljanso pasitraukęs Uzbekistanas turi daugiau strateginės autonomijos ir savo karinius santykius su Maskva reguliuoja tik remdamasis dvišaliais susitarimais.

Karo analitiko J. Seytbattalovo teigimu, dabar Maskva gali siekti išplėsti tradicinį karinės įrangos ir atsarginių dalių tiekėjo vaidmenį.

„Pagal galiojančius susitarimus Maskva galėjo būti nepatenkinta vienpusio bendradarbiavimo koncepcija. Kitaip tariant, ji parduoda ginklus ir karinę įrangą, taip pat atsargines dalis jų remontui ir tam tikram modernizavimui KSSO valstybėms narėms, o iš šių valstybių tikimasi tik mokumo, taisyklių laikymosi ir pasižadėjimo nepirkti kitos rūšies ginkluotės iš KSSO nepriklausančių šalių“, – sakė jis.

Ar Centrinės Azijos šalys nori glaudesnių ryšių su Rusija?

Lieka neaišku, ar Centrinės Azijos šalys, ypač Kazachstanas ir Uzbekistanas, apskritai nori glaudesnių abipusių karinių ryšių su Rusija.

Atsakydama į RFE/RL užklausą dėl karinės-techninės sutarties su Rusija, Kazachstano gynybos ministerija nurodė, kad šie klausimai tebėra nagrinėjami atitinkamose valstybės institucijose, ir atsisakė komentuoti siūlomų pakeitimų turinį. Ministerijos atstovai pridūrė, kad bet kokie galiausiai priimti susitarimai ar protokolai bus įgyvendinami „griežtai laikantis Kazachstano Respublikos teisės aktų“.

Uzbekistano gynybos ministerija neatsakė į RFE/RL prašymą pateikti komentarą.

Ar Kremlius turi slaptų užmojų?

Politologas, Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) mokslinių tyrimų profesorius Pavelas Baevas abejoja, ar Kazachstanas ir Uzbekistanas turi pakankamai priežasčių stiprinti karinius ir techninius ryšius su Maskva. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Ukraina vis sėkmingiau geba prasiskverbti pro Rusijos oro gynybos sistemas ir smogti karinei, pramoninei bei energetikos infrastruktūrai giliai šalies viduje.

Karas smarkiai išplėtė Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus: šiandien Kyjivas gali pasiekti taikinius, esančius už šimtų ar net daugiau nei 1 000 kilometrų nuo fronto.

„Akivaizdu, kad situacija jau radikaliai pasikeitė. Rusijos oro gynybos sistemos pasirodė esančios neveiksmingos, todėl kaimyninėms šalims bendradarbiavimas šioje srityje nebeturi didesnės prasmės“, – sakė jis.

P. Baevas pridūrė, kad Kazachstanas ir Uzbekistanas galėtų tiesiog atsisakyti atnaujinti susitarimus arba vilkinti derybas.

„Niuansų gali būti daug, tačiau visiškai įmanoma, kad jie aiškiai duos suprasti, jog nemato būtinybės derėtis iš naujo. Įdomu tik, ar jie sugebės suderinti bendrą atsaką“, – sakė jis.

Pasak jo, vilkinti derybas būtų lengviau, jei Kazachstanas ir Uzbekistanas veiktų kartu.

Paklaustas, ar Maskvos reikalavimus patenkinę Kazachstanas ir Uzbekistanas galėtų sulaukti Vakarų sankcijų, P. Baevas atsakė, kad tai galėtų būti vienas iš punktų Kremliaus skaičiavimuose.

„Tai gali būti slapti V. Putino nurodymų užmojai: jis gali bandyti juos suskaldyti, pasinaudodamas tuo, kad Kazachstanas yra KSSO narys, – sakė P. Baevas. – Tačiau šios valstybės yra suinteresuotos sužlugdyti jo nelabai sumanų planą ir turi tam pakankamai galios.“