Ar įsivaizduojate, kad užterštas ežeras ar iškirstas miškas galėtų pats kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti žalą? Tai gali tapti realybe, jei Europos piliečių iniciatyva „Teisės gamtai“ surinks milijoną parašų ir paskatins Europos Komisiją parengti atitinkamus teisės aktus. Iniciatyvos tikslas – suteikti ekosistemoms juridinio asmens statusą, panašų į įmonių, ir taip užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugą visoje Europos Sąjungoje.
Ką siūlo iniciatyva „Teisės gamtai“?
Gegužės mėnesį Europos Komisijoje oficialiai užregistruota peticija ragina visos ES lygmeniu pripažinti, kad gamtos objektai turi savaiminę vertę ir pagrindines teises. Organizatoriai teigia, kad ekosistemos turėtų turėti teisę egzistuoti, atkurti savo biologinius pajėgumus ir būti atkurtos po patirtos žalos.
„Siekiame, kad būtų liautasi laikyti gamtą nuosavybe ir kad ekosistemos būtų pripažintos gyvais organizmais, turinčiais savaiminę vertę ir pagrindines teises“, – rašoma kampanijos „Rights for Nature“ pranešime.
Svarbiausia, kad iniciatyva siekia sudaryti sąlygas piliečiams ir bendruomenėms tapti ekosistemų prižiūrėtojais ir atstovais. Tai reiškia, kad žmonės galėtų teisme ginti gamtos interesus, kai ji pati negali to padaryti.
Kaip veikia Europos piliečių iniciatyva?
Europos piliečių iniciatyva yra unikalus demokratinis įrankis, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti ES politikos formavime. Nuo šių metų spalio 13 dienos organizatoriai turės 12 mėnesių surinkti milijoną parašų iš mažiausiai septynių ES šalių. Jei tai pavyks, Europos Komisija privalės oficialiai reaguoti ir nuspręsti, kokių veiksmų imtis.
Pagrindinis peticijos organizatorius, teisininkas Emmanuelis Schlichteris iš Vokietijos, interviu LRT.lt paaiškino, kad idėja gimė prieš trejus metus, kai jis bendravo su moterimi, norėjusia inicijuoti panašią iniciatyvą Vokietijoje nacionaliniu lygmeniu.
„Kadangi Vokietijoje nacionaliniu lygmeniu nėra panašios priemonės, pasiūliau šią idėją įgyvendinti Europos lygmeniu pasinaudojant Europos piliečių iniciatyva“, – teigė E. Schlichteris.
Kodėl gamtai reikia teisių?
Organizatorių teigimu, dabartinė aplinkos apsaugos sistema turi esminį trūkumą: pati gamta neturi balso teismo procesuose. Nors egzistuoja daugybė aplinkos apsaugos teisės aktų, jų vykdymas dažnai yra silpnas, o nukentėję piliečiai ir bendruomenės susiduria su didelėmis kliūtimis bandydami kreiptis į teismą.
„Gamtos teisės galėtų padėti užpildyti šią vykdymo spragą, nustatant aiškius atstovavimo mechanizmus ir gerinant galimybę kreiptis į teismą“, – pabrėžė E. Schlichteris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didesnė chaoso rizika slypi dabartinėje sistemoje, kuri leidžia ekosistemoms nykti net ten, kur formaliai egzistuoja apsaugos priemonės.
Ar teisinės komplikacijos neišvengiamos?
Kritikai abejoja, ar įmanoma aiškiai apibrėžti gamtinių subjektų ribas ir ar teisinis miško ar ežero atstovavimas nesukels teisinės sumaišties. Organizatoriai į šiuos klausimus atsako argumentuotai.
„Jei manytume, kad „Teisės gamtai“ sukeltų teisinę sumaištį, mes nesiektume įgyvendinti šios iniciatyvos. Manome priešingai – kad ji galėtų sustiprinti esamas teisines struktūras“, – sakė E. Schlichteris.
Jis pabrėžė, kad gamta nesilaiko žmogaus nustatytų ribų, todėl teisinė sistema turi atspindėti ekologinius ryšius. Pavyzdžiui, upės negalima atskirti nuo jos intakų, šlapžemių ar požeminių vandenų.
Kokios ekosistemos patektų į iniciatyvos akiratį?
Nors platesnė vizija apima gamtą kaip visumą, Europos piliečių iniciatyva pirmiausia orientuota į didesnes ekosistemas: upes, miškus, ežerus ir pelkes. Būtent tokiu mastu galima veiksmingiausiai įtvirtinti demokratinius atstovavimo mechanizmus, įtraukiant bendruomenes, valdžios institucijas, mokslininkus ir kitas su ekosistema susijusias grupes.
Kaip Lietuva gali prisijungti?
Šiuo metu organizatoriai jau susisiekė su keliais žmonėmis ir organizacijomis iš Lietuvos, tačiau oficialaus bendradarbiavimo dar nėra. E. Schlichteris išreiškė viltį, kad Lietuvos organizacijos ir aktyvistai įsijungs į koaliciją.
„Labai džiaugtumėmės, jei į koaliciją įsilietų Lietuvos organizacijos ir aktyvistai. Aktyvus Lietuvos dalyvavimas būtų vertingas tiek pačiai Europos kampanijai, tiek siekiant užtikrinti, kad būtų atstovaujamos įvairios regioninės perspektyvos“, – teigė E. Schlichteris.
Parašų rinkimas oficialiai prasidės spalio 13 dieną, o kampanijos tikslas – iki 2027 metų spalio 13 dienos surinkti ne mažiau kaip milijoną parašų visoje ES. Tai unikali proga Lietuvos piliečiams ir organizacijoms prisidėti prie istorinio pokyčio, kaip Europa vertina ir saugo savo gamtą.