Naujas tarptautinis tyrimas, paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“, atskleidė, kad ne tik nueitų žingsnių skaičius, bet ir ėjimo tempas turi didelės įtakos sveikatai. Žmonėms, kurie per dieną nueina mažiau nei 5 tūkstančius žingsnių, bet eina sparčiau, ankstyvos mirties rizika yra panaši kaip tiems, kurie nueina daugiau žingsnių, tačiau lėčiau. Tai reiškia, kad net ir riboto judėjimo galimybes turintys žmonės gali veiksmingai rūpintis savo sveikata.
Ką parodė didžiausias tokio pobūdžio tyrimas?
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 100 tūkstančių žmonių sveikatos duomenis, saugomus Jungtinės Karalystės biobanke. Tyrime dalyvavo 40–69 metų asmenys, kurie 2013–2015 metais septynias dienas iš eilės nešiojo fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisą. Prietaisas fiksavo nueitų žingsnių skaičių ir ėjimo intensyvumą, o dalyviai buvo stebimi iki 2022 metų lapkričio.
Iš viso vertinant bendrą mirtingumą analizuoti 64 743 žmonių duomenys, o vertinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 70 075 žmonių duomenys. Per vidutinį aštuonerių metų stebėjimo laikotarpį mirė 1 697 dalyviai, iš jų 502 – nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Kodėl tempas gali būti svarbesnis už atstumą?
Tyrimo autoriai nustatė, kad mažiausia ankstyvos mirties rizika buvo tarp žmonių, kurie per dieną nueidavo 7 500–10 tūkstančių žingsnių. Tačiau įdomiausia išvada – kad tie, kurie nueidavo mažiau nei 5 tūkstančius žingsnių, bet ėjo sparčiau (daugiau nei 80 žingsnių per minutę), turėjo mažesnę mirties riziką nei tie, kurie nueidavo 5–7,5 tūkstančio žingsnių lėtu tempu (apie 60 žingsnių per minutę).
„Pagrindinė šio tyrimo žinia – elgesio lankstumas. Žingsnių tikslai nebūtinai turi būti vienodi visiems. Žmonės, kurie negali nueiti didelio atstumo ar vaikščioti greitai, vis tiek gali sumažinti riziką“, – sakė tyrimo autorius, fizinio aktyvumo profesorius Emmanuelis Stamatakis iš Monasho universiteto Melburne, Australijoje.
Ką reiškia šios išvados kasdieniam gyvenimui?
Kardiologas Kevinas Shahas, kuris tyrime nedalyvavo, paaiškino, kodėl intensyvesnis ėjimas gali būti naudingas: „Daugiau intensyvesnio judėjimo gali padėti sumažinti kraujospūdį, palaikyti sveiką kūno svorį, pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti bendrą kardiometabolinę riziką.“
E. Stamatakis teigė, kad rezultatai atitiko ankstesnius tyrimus, tačiau jį nustebino tai, kad stipriausias ryšys buvo tarp mažiausiai aktyvių suaugusiųjų. „Nesitikėjome, kad du gana skirtingi vaikščiojimo modeliai bus susiję su panašiu rizikos lygiu“, – pridūrė jis.
Ar pakanka kelių minučių judėjimo per dieną?
Ekspertai pabrėžia, kad net trumpi, bet reguliarūs fizinio aktyvumo epizodai gali duoti naudos. „Didžiausia nauda sveikatai dažnai gaunama pereinant nuo visiško neveiklumo prie bent šiokio tokio aktyvumo. Net kelios minutės judėjimo per dieną gali pradėti gerinti bendrą sveikatą ir ilgaamžiškumą“, – patarė K. Shahas.
Trumpas pasivažinėjimas dviračiu ryte, pasivaikščiojimas po vakarienės, lipimas laiptais ar kelių minučių pajudėjimas tarp susitikimų – visa tai prisideda prie bendro fizinio aktyvumo. Svarbiausia įtraukti judėjimą į kasdienę rutiną taip, kad tai būtų įgyvendinama. Reguliarumas svarbesnis už tobulą planą.
Ką daryti, jei negalite nueiti daug žingsnių?
Tyrimas suteikia vilties tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali nueiti didelio atstumo. Jei negalite vaikščioti daug, stenkitės eiti sparčiau. Net ir mažesnis žingsnių skaičius, bet didesnis intensyvumas gali sumažinti mirties riziką. Svarbiausia – nuoseklumas ir įprotis, kurį galima išlaikyti ilgą laiką.
E. Stamatakis pabrėžė, kad vaikščiojimas turi tapti įpročiu, o ne vienkartine pastanga. Pradėkite nuo kuklių tikslų ir palaipsniui didinkite aktyvumą – laikui bėgant tokios nedidelės pastangos gali lemti reikšmingus ir ilgalaikius pokyčius.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.