Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, kuria sergantys žmonės dažnai jaučia simptomų palengvėjimą vasarą, tačiau orams vėstant liga linkusi paūmėti. Gydytojas alergologas, klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas aiškina, kad tai bendra tendencija, o ne visuotinis dėsnis, ir pateikia patarimų, kaip išvengti paūmėjimų bei kada būtina kreiptis į specialistus.
Kodėl atopinio dermatito simptomai sustiprėja šaltuoju metų laiku?
Pasak K. Černiausko, pacientų odos savybės skiriasi. Vieniems oda linkusi išsausėti nuo pat gimimo, todėl šaltuoju metų laiku tikėtini ligos paūmėjimai.
„Sausas oras, patalpų šildymas, karštas vanduo, ne visai tinkami prausikliai – visa tai skatina odos sausumą. O šis veiksnys nulemia pažeidimus, kurie padidina odos pralaidumą žalingiems veiksniams, pavyzdžiui, alergenams ir mikrobų veiklos produktams“, – sako gydytojas.
Dalis pacientų vasarą „pailsi“ nuo atopinio dermatito, jiems į naudą būna trumpam pakeisti klimatą – iškeliauti į šiltesnius kraštus, kur bėrimai laikinai praeina. Tačiau kiti skundžiasi, kad per karščius oda kenčia dėl padidėjusio prakaitavimo, o temperatūrų kaita taip pat gali suerzinti odą. Be to, vasara gali būti palanki mieliagrybiams, kurie sukelia veido, kaklo ir sprando bėrimų paūmėjimus.
Atopinį dermatitą gydo ir alergologai
Atopinis dermatitas dažnai susijęs su alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas. Ant odos gyvenantys mikrobai gali būti viena iš ligą skatinančių priežasčių, o alergenai – žiedadulkės, namų dulkių erkutės ar naminiai gyvūnai – taip pat turi įtakos simptomų atsiradimui.
Pajutę ligos paūmėjimą, pacientai dažnai kreipiasi į dermatologus, tačiau pas šiuos specialistus eilės ilgos, o vizito gali tekti laukti kelis mėnesius. K. Černiauskas pastebi, kad daug greičiau pacientai galėtų patekti pas alergologą.
„Atopinį dermatitą dažnai lydi ir alerginės ligos, alerginė sloga, bronchinė astma, galima maisto alergija, kontaktinė alergija, tad gali būti reikalingi papildomi tyrimai ir tų gretutinių ligų gydymas, alergeno identifikavimas“, – dėsto gydytojas.
Kaip išvengti atopinio dermatito paūmėjimų?
K. Černiauskas sako, kad odą orų pokyčiams galima paruošti iš anksto. Sergantieji atopiniu dermatitu turi naudoti emolientus odos priežiūrai. Jei paūmėjimai būna šaltuoju metų laiku, galioja principas – kuo sausiau, tuo riebiau tepti odą, arba dažniau (1–3 kartus per parą, priklausomai nuo odos tipo).
Po prausimosi būtina naudoti odos nesausinančias priemones, aliejinius prausiklius, o per kelias minutes odą sutepant tinkamu emolientu. Jei yra plaštakų dermatitas – emolientas naudojamas po kiekvieno rankų plovimosi. Tačiau daliai pacientų sunku išvengti paūmėjimų, net ir viską darant teisingai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dėl atopinio dermatito paūmėjimų visada vertėtų kreiptis į gydytoją, jei žmogus nežino, kaip pagerinti savo būklę. Paūmėjimai dažnai būna lengvo pobūdžio, tad vienas iš tikslų – kad pacientas pats galėtų valdyti ligą. Tam būtina, kad pacientas turėtų gydytojo paskirtų vaistų ir žinotų, kaip juos panaudoti.
„Deja, neretai pasitaiko, kad beįsisiūbuojant bėrimų pablogėjimui pacientai tęsia tik emolientus ar geria antihistamininius vaistus „nuo alergijos“, kurie ne visada padeda. Jeigu paūmėjimo nepavyksta per kelias dienas suvaldyti turimomis priemonėmis, odos būklė tik blogėja ir tai vyksta labai sparčiai, tada būtina kreiptis į gydytoją“, – paaiškina K. Černiauskas.
Sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas įvairiais sisteminiais vaistais – tiek tradiciniais imunosupresantais, tiek pažangiais geriamaisiais ar leidžiamais biologiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai specialistai. Šiandien net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantys žmonės gali tikėtis gyventi visavertį gyvenimą.
Turinys paruoštas bendradarbiaujant su biofarmacine įmone „AbbVie“.