Kepenų detoksas – mitas: gydytoja aiškina, kaip iš tiesų saugoti kepenis

Nors rinkoje gausu produktų, žadančių greitą kepenų valymą, Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė įspėja: tokie pažadai neturi mokslinio pagrindo. Kepenys, pasak jos, yra natūralus organizmo detoksikacijos centras, kuris nuolat šalina kenksmingas medžiagas. Svarbiausia – joms netrukdyti ir neapkrauti papildomais chemikalais.

Kodėl kepenys nereikalauja papildomo valymo?

„Pagrindinis mūsų darbas – papildomai jų neapkrauti ir leisti dirbti savo darbą“, – sako gydytoja. Ji aiškina, kad kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Viena jų – skaidyti į organizmą patenkančias ir jame susidarančias medžiagas.

„Kepenys skaido medžiagas, kurias suvalgome, išgeriame, įkvepiame ar net užtepame ant odos. Jos taip pat suskaido ir tas medžiagas, kurias organizmas natūraliai pasigamina, kad jos nesukeltų komplikacijų“, – teigia G. Milaknytė.

Kas iš tiesų kenkia kepenims?

Pasak gydytojos, kepenų sveikatai daug svarbesni kasdieniai įpročiai nei įvairūs papildai ar detoksikaciją žadantys produktai. „Stengčiausi apeiti ratu visas priemones, ant kurių parašyta „Detox“ ar „Valau kepenis“, – sako ji.

Anot G. Milaknytės, svarbu gerti pakankamai vandens, atsisakyti saldžiųjų gėrimų ir alkoholio, riboti itin perdirbtą maistą, saldumynus bei greituosius angliavandenius ir vadovautis Viduržemio jūros dietos principais. „Viskas turi būti su saiku. Mityba negali būti sudaryta vien iš vaisių ir daržovių“, – pabrėžia gydytoja.

Kepenų suriebėjimas – tylioji epidemija

G. Milaknytė nurodo, kad kepenų suriebėjimas – viena dažniausių kepenų ligų, glaudžiai susijusi su kitais medžiagų apykaitos sutrikimais. „Kepenų suriebėjimas dažniausiai neina vienas – kartu gali būti nutukimas, pilvinis nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas ar įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Į kepenų ląsteles pradeda kauptis riebalų lašeliai, todėl jos po truputį nebegali atlikti savo funkcijų taip, kaip turėtų“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, išgirdę diagnozę pacientai dažnai ieško greito sprendimo, nors veiksmingiausias gydymas prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių. „Pirmas klausimas dažnai būna ne „ką galėčiau pakeisti savo gyvenimo būde?“, o „ką gerti, kad kepenys pagerėtų?“, tačiau svarbiausia – keisti gyvenseną, o ne maisto papildai ar vaistai“, – sako G. Milaknytė.

Anot gydytojos, manoma, kad maždaug 30 proc. suaugusiųjų kepenys suriebėjusios, tačiau tikslus paplitimas nėra žinomas, nes daugelis žmonių neišsityrę. Pasak jos, sergančiųjų daugėja, o ši tendencija kelia nerimą.

Kodėl maisto papildai gali būti pavojingi?

Anot gastroenterologės, vis daugiau kepenų pažeidimų šiandien siejama ne su alkoholiu, o su maisto papildais. „Jei žmogus organizmą valo ar lieknėja vien papildais, gali dar labiau pakenkti kepenims. Matome vis daugiau papildų sukeltų kepenų uždegimų. Moterys vartoja dideles kolageno dozes dėl gražesnės odos, įvairius papildus plaukams, žaliosios arbatos preparatus lieknėjimui, o vėliau nustatome kepenų funkcijos pažeidimus“, – pasakoja G. Milaknytė.

Ji pabrėžia, kad kiekvieno papildo saugumas turėtų būti vertinamas remiantis moksliniais duomenimis, todėl gydytojai apie jų vartojimą dabar klausia kur kas dažniau nei anksčiau. „Anksčiau pagrindiniai klausimai pacientui su kepenų liga būdavo apie alkoholio vartojimą ar hepatitų rizikos veiksnius. Dabar vienas pirmųjų klausimų – ar žmogus vartoja maisto papildus, nes būtent tai gali paaiškinti padidėjusius kepenų fermentus ar kepenų nepakankamumą“, – sako gydytoja.

Ar vanduo su citrina padeda kepenims?

Pasak G. Milaknytės, moksliniais įrodymais nepagrįstas ir populiarus patarimas rytą pradėti stikline šilto vandens su citrina. „Vanduo su citrina kepenų neišvalys. Geriausiu atveju jis gali padėti išgerti daugiau vandens arba pakeisti sulčių puodelį sveikesne alternatyva. Tačiau pati citrinos ir vandens kombinacija jokio poveikio kepenims neturi“, – aiškina gydytoja.

Ji priduria, kad toks įprotis kai kuriems žmonėms netgi gali pakenkti. „Ilgainiui galite ir rėmenį užsidirbti. Citrina dirgina, ypač žmones, turinčius polinkį. Kai kurie su vandeniu dar geria obuolių actą ar aliejų – tokie deriniai gali sudirginti dar labiau“, – perspėja G. Milaknytė.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kepenų sveikatą

Ar detoksikacijos programos tikrai kenkia kepenims?

Taip, jos gali pakenkti. Gydytoja pabrėžia, kad detoksikacijos programos ir maisto papildai dažnai sukelia kepenų uždegimą. „Esmė ta pati – neapkrauti kepenų ir leisti joms dirbti savo darbą. Svarbiausia – nuosekli rutina, o ne periodiniai detoksikacijos kursai“, – sako G. Milaknytė.

Kokie simptomai rodo kepenų problemas?

Ankstyvose stadijose simptomų dažniausiai nebūna. Vėliau gali pasireikšti greitas nuovargis, mieguistumas po valgio ar diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Specifinių simptomų pradinėse ligos stadijose paprastai nebūna.

Ar liekni žmonės gali susirgti kepenų suriebėjimu?

Taip. Anot gydytojos, kepenys suriebėti gali ir liekniems žmonėms – tam įtakos turi genetika ir kiti sveikatos veiksniai.

Koks yra veiksmingiausias kepenų gydymas?

Pirmoje vietoje visada turi būti gyvensenos korekcija – svorio mažinimas, kasdienis fizinis aktyvumas, mitybos pokyčiai ir alkoholio atsisakymas. Tam tikrais atvejais skiriamas ir medikamentinis gydymas, tačiau jis priklauso nuo ligos pažengimo ir gretutinių ligų.