Inkstai yra viena svarbiausių organizmo filtravimo sistemų: jie šalina medžiagų apykaitos atliekas, reguliuoja skysčių balansą ir kraujospūdį. Vis dėlto kasdieniai mitybos įpročiai, ypač nuolatinis per didelis baltymų kiekis, gali gerokai apsunkinti jų darbą. Gydytojai įspėja, kad ši dažna klaida ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu žinoti, kiek baltymų organizmui iš tiesų reikia.
Kodėl inkstų sveikata tokia svarbi?
Inkstai atlieka savotiško filtro vaidmenį: jie pašalina kraujo atliekas ir perteklinį skystį, palaiko mineralų pusiausvyrą bei rūgščių ir šarmų balansą. Šeimos gydytoja Uma Darži pabrėžia, kad nuo normalios inkstų veiklos priklauso daugelis organizmo procesų. Sutrikus jų funkcijai, gali kauptis skysčiai, didėti kraujospūdis, o ilgainiui atsirasti mažakraujystė, kaulų silpnėjimas ar širdies veiklos sutrikimų.
Inkstų ligos ypač klastingos tuo, kad ankstyvosiose stadijose dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors inkstų funkcija pamažu blogėja. Todėl gydytojai rekomenduoja periodiškai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, ypač jei yra rizikos veiksnių.
Koks įprotis gali apsunkinti inkstų darbą?
Gydytojų teigimu, viena iš potencialiai žalingų įpročių yra nuolatinis labai didelio baltymų kiekio vartojimas. Baltymai organizmui būtini: jie padeda palaikyti raumenų masę, atsistatyti po fizinio krūvio ir ilgiau jaustis sotiems. Tačiau organizmas perteklinių baltymų nekaupia taip, kaip energijos atsargas.
Kai baltymų suvartojama daugiau, nei reikia, jų perteklius suskaidomas, o susidariusias medžiagas, pavyzdžiui, šlapalą, turi pašalinti inkstai. Gydytojas terapeutas Joshua Quinonesas aiškina, kad dėl didesnės baltymų apkrovos inkstų filtravimo struktūros priverstos dirbti intensyviau. Šis reiškinys vadinamas hiperfiltracija.
Jeigu tokia apkrova išlieka ilgą laiką, ypač žmonėms, kurių inkstai jau pažeisti, ji gali būti susijusi su filtravimo struktūrų pažeidimu ir randėjimu. Ilgainiui gali atsirasti baltymų šlapime ir sumažėti inkstų funkcija.
Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog baltymų turinti mityba savaime yra pavojinga. Vienas gausesnis baltymų turintis valgymas sveikam žmogui greičiausiai nepakenks. Didesnė problema gali būti nuolatinis ir gerokai per didelis baltymų kiekis, ypač jei žmogus jau serga inkstų liga. Urologas ir onkourologas S. Adamas Raminas taip pat pabrėžia, kad nereikėtų manyti, jog bet kokia daug baltymų turinti dieta būtinai pažeidžia inkstus.
Baltymų šaltinis taip pat svarbus
Svarbu ne tik tai, kiek baltymų suvartojama, bet ir iš kur jie gaunami. Pasak gydytojų, augaliniai baltymų šaltiniai dažnai laikomi palankesniu pasirinkimu tiek inkstams, tiek širdžiai. Ankštinėse daržovėse, riešutuose ir kituose augaliniuose produktuose, be baltymų, yra skaidulų bei kitų naudingų medžiagų.
Tai nereiškia, kad būtina visiškai atsisakyti mėsos. Tačiau gydytojai atkreipia dėmesį į ryšį tarp dažno raudonos ir perdirbtos mėsos, pavyzdžiui, šoninės, dešrų ar įvairių mėsos gaminių, vartojimo ir inkstų sveikatos problemų.
Baltymų milteliai taip pat savaime nėra laikomi kenksmingais. Jie gali būti patogūs sportuojantiems žmonėms, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku suvartoti pakankamai maisto, arba tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių sudėtinga gauti pakankamai baltymų iš įprasto maisto. Problema gali kilti tada, kai baltymų milteliai papildomai vartojami jau ir taip gausiai baltymų turinčioje mityboje. Vienoje porcijoje gali būti apie 20-30 gramų koncentruotų baltymų, todėl bendrą jų kiekį nesunku viršyti.
Kiek baltymų iš tiesų reikia?
Vienos visiems tinkamos baltymų normos nėra. Poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo, kūno sudėjimo, sveikatos būklės ir inkstų funkcijos. Gydytoja U. Darži kaip orientyrą nurodo maždaug 1,2-1,6 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną. Tačiau žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nereikėtų šios formulės taikyti savarankiškai.
Daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti į situaciją, kai žmogus be aiškios priežasties nuolat suvartoja gerokai daugiau baltymų, nei jam reikia. Esant inkstų ligai, pernelyg didelė baltymų apkrova gali būti ypač nepageidaujama.
Kokie požymiai gali įspėti?
Vien iš savijautos nustatyti, kad baltymų vartojama per daug ar kad nukenčia inkstų veikla, nėra lengva. Gydytojai tarp galimų požymių mini vidurių užkietėjimą, pykinimą, viduriavimą, nemalonų burnos kvapą ar nuolatinį pilnumo jausmą skrandyje. Tokie simptomai gali atsirasti ir dėl to, kad baltymų turintis maistas išstumia iš raciono skaidulų gausius produktus.
Dar vienas signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra putojantis šlapimas. Kai kuriais atvejais jis gali būti susijęs su baltymų atsiradimu šlapime. Kojų ir čiurnų tinimas taip pat gali būti vienas iš sutrikusios inkstų veiklos požymių.
Jeigu žmogus laikosi daug baltymų turinčios dietos, pastebi tokius simptomus arba turi didesnę inkstų ligų riziką, verta pasitarti su gydytoju. Kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti įvertinti inkstų funkciją.
Svarbiausia, pasak gydytojų, nėra bijoti baltymų. Tikslas yra vartoti jų tinkamą kiekį, rinktis įvairius šaltinius ir užtikrinti, kad mityba būtų subalansuota bei atitiktų individualius organizmo poreikius.