Naujausias režisieriaus Lance'o Oppenheimo filmas „Didysis eteris“ jau sulaukė didelio dėmesio tiek kino kritikų, tiek žiūrovų. Nors dauguma apžvalgų giria Roberto Pattinsono darbą, verta atkreipti dėmesį į kitą, ne mažiau svarbų aktorių, kurio pasirodymas gali būti laikomas tikrąja šio filmo širdimi.
Kas yra tikrasis „Didžiojo eterio“ herojus?
Skyleris Gisondo, atlikęs Deno Plamo vaidmenį, kuria personažą, kuris svajoja tapti profesionaliu aktoriumi, tačiau kol kas tenkinasi tik epizodiniu vaidmeniu reklamoje. Jo gyvenimas pasikeičia, kai jis įsidarbina naujoje televizijos laidoje, kurioje turi atlikti jauko funkciją, padedantį įvilioti į spąstus seksualinius nusikaltėlius.
Gisondo preciziškai įkūnija Deną kankinančius prieštaravimus. Nors aktoriui jau trisdešimt, jo veido bruožai turi lengvai nuskaitomo vaikiškumo, o tai leidžia jam meistriškai perteikti personažo naivumą ir pažeidžiamumą. Būtent šis personažas, o ne Pattinsono kuriamas laidos vedėjas, yra tikrasis filmo protagonistas.
Kodėl Roberto Pattinsono personažas primena karikatūrą?
Filme Krisas Hansenas, laidos sumanytojas ir vedėjas, vaizduojamas kaip egocentriškas manipuliatorius, kuriam rūpi tik reitingai. Nors Pattinsonas techniškai puikiai valdo savo kūną ir emocijas, jo kuriamas personažas lieka tik iliustracija, neturinti jokio prieštaringumo. Žiūrovui nuo pat pradžių aišku, kad šis žmogus nėra patikimas, todėl jo dramaturginis svoris prarandamas.
Kokia pagrindinė filmo žinutė?
Režisierius Oppenheimas nesiekia sukurti įtraukiančio pasakojimo, o veikiau kviečia apmąstyti reginio vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Filme naudojamos tos pačios kameros, kurios buvo naudojamos realybės šou „Pagauti plėšrūną“ gamyboje, o vaizdo kokybė primena siaubo filmus. Tai leidžia kūrėjams pabrėžti, kad pagrindinis antagonistas yra ne konkretus žmogus, o pati kamera ir televizijos struktūros, kuriose teisingumas prilyginamas pramoginei vertei.
Ar teisingumas gali būti pramoga?
Filme kelis kartus pasirodo reportažai apie Saddamo Husseino režimo žlugimą ir Osamos bin Ladeno nuotrauka. Tai verčia susimąstyti, ar šie įvykiai nebuvo tokie patys „plėšrūnai“, kurių medžioklę per televiziją stebėjo milijonai žmonių. Nors filmo kūrėjai demaskuoja šiuos mechanizmus, jie patys kartais naudoja tas pačias priemones, kurias kritikuoja.
Kodėl verta pamatyti šį filmą?
„Didysis eteris“ yra provokuojantis ir verčiantis susimąstyti darbas, kuris aktualus ne tik kino mylėtojams, bet ir visiems, besidomintiems žiniasklaidos įtaka mūsų suvokimui apie teisingumą. Filmas kviečia diskusijai apie tai, kaip technologijos ir pramogų industrija formuoja mūsų moralines nuostatas.
Šis kūrinys puikiai tinka tiems, kurie vertina atvirą ir argumentuotą požiūrį į šiuolaikinės visuomenės iššūkius, ir primena, kad demokratija bei teisingumas reikalauja aktyvaus pilietinio dalyvavimo, o ne pasyvaus stebėjimo.