Nacionalinio muziejaus knyga: kaip popierinis skrolinimas kviečia atrasti Lietuvos istoriją
Kęstutis Pikūnas, sukūręs pirmąją Lietuvos nacionalinį muziejų (LNM) ir jo šiuolaikinę tapatybę reprezentuojančią knygą „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis“, sako, kad muziejus turi pats siekti žmonių, o ne laukti, kol jie ateis. Ši knyga, pasak jo, yra tarsi popierinis skrolinimas – kvietimas atrasti muziejų ir Lietuvos istoriją per žmones, jų pasakojimus ir įvairias perspektyvas.
LNM saugo daugiau nei pusantro milijono muziejinių vertybių, tačiau dauguma lietuvių nežino, kad muziejus turi dvylika padalinių. Knyga siekia pakeisti šį suvokimą, parodydama institucijos mastą ir įvairovę – nuo Kazio Varnelio meno iki buvusios areštinės, kurios sienos pačios pasakoja savo istoriją.
Kodėl knyga apie muziejų pasakoja per žmones?
Pikūnas pabrėžia, kad sprendimas pristatyti muziejų per jame dirbančius žmones nebuvo momentinis įkvėpimas. Iš pradžių planuota kitaip, tačiau dirbant paaiškėjo, kad vien eksponatai negali sukurti emocijos ar susitapatinimo. „Juk istoriją pasakoja konkretūs žmonės su savo žvilgsniais ir perspektyvomis“, – sako jis.
Knygoje kiekvieną skyrių pristato pokalbis su muziejaus darbuotoju, o trys istoriko Norberto Černiausko esė atskleidžia leidinio sumanymą. Tokia struktūra leidžia parodyti, kad į tą patį objektą galima žiūrėti visiškai skirtingai.
Kaip sudominti tuos, kurie į muziejų neitų?
Pikūnas įsitikinęs, kad muziejus turi kalbėti ne tik tiems, kurie jau domisi kultūra. Jis remiasi formule: 60 procentų žmonių niekas neįdomu, 20 procentų kažkuo susidomi, o 20 procentų yra aktyviai smalsūs. Todėl svarbu pradėti nuo universalių temų ir istorijų, kurios rezonuoja nepriklausomai nuo išsilavinimo ar tautybės.
„Žmones labiausiai sudomina ne abstrakčios temos, o tai, ką jie gali atpažinti savo pačių gyvenime“, – teigia knygos sudarytojas.
Knyga orientuota į skubantį žmogų – tą, kuris gali skirti jai vos keliasdešimt minučių. Net ir toks trumpas vartymas palieka įspūdį: nuotraukos, antraštės, citatos formuoja nuomonę apie muziejų.
Ką svarbiausia suprasti apie Nacionalinį muziejų?
Pasak Pikūno, vienas pagrindinių knygos tikslų – parodyti LNM mastą. Daugelis net neįsivaizduoja, kad muziejus yra didelė institucija, pasakojanti visos šalies istoriją. Be to, yra nematoma muziejaus darbo dalis – saugojimas, restauravimas, kuri dažnai lieka užkulisiuose.
Pokalbis su architekte Ieva Cicėnaite knygoje atskleidžia, kaip kuriama naujoji ekspozicija ir kokiais principais remiasi šiuolaikinis muziejus. Tai ypač aktualu kalbant apie Naujojo arsenalo rekonstrukciją, kuri turėtų pakeisti viso LNM įvaizdį.
Kokia knygos ateitis ir poveikis?
Pikūnas tikisi, kad knyga paskatins domėtis pačia Lietuvos istorija. Jis pastebi paradoksą: dažnai manome, kad žinome daug, tačiau iš tiesų žinome labai mažai. Pavyzdžiui, daugelis negali įvardyti nė kelių Nepriklausomybės Akto signatarų.
Knyga „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA“ – tai ne tik reprezentacinis leidinys, bet ir kvietimas atrasti muziejų iš naujo. Ji sukurta taip, kad būtų malonu vartyti, o kiekvienas atverstas puslapis vestų prie kito – kaip skrolinimas socialiniuose tinkluose, tik popieriuje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Lietuvos nacionalinis muziejus?
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) yra didžiausia šalies istoriją sauganti institucija, turinti dvylika padalinių ir daugiau nei pusantro milijono muziejinių vertybių. Muziejus pasakoja Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Kam skirta knyga „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA“?
Knyga skirta visiems – nuo skubančių žmonių, kurie gali jai skirti vos keliasdešimt minučių, iki tų, kurie nori giliau pažinti muziejų. Ji sukurta taip, kad kiekvienas rastų kažką įdomaus sau.
Kada bus baigta Naujojo arsenalo rekonstrukcija?
Naujojo arsenalo rekonstrukcija dar vyksta, o knygoje pristatomas ekspozicijos kūrimo procesas ir šiuolaikinės kuratorystės idėjos. Planuojama, kad atidarius šį padalinį, LNM taps dar svarbesniu kultūros žaidėju Vilniaus centre.