Trečia valanda nakties. Pabundate ir suprantate, kad vėl užmigti iš naujo nebebus taip lengva. Galvoje sukasi mintys, kurios pastaruoju metu vis neduoda ramybės. Naujausia „Allianz Lietuva“ apklausa atskleidė, dėl ko lietuviai labiausiai nerimauja naktimis, ir rezultatai verčia susimąstyti apie mūsų santykį su ateitimi.
Apklausoje dalyvavę respondentai įvardijo penkias pagrindines nerimo priežastis: sveikatą, darbą, santykius, santaupų trūkumą ir finansinius įsipareigojimus. Tačiau psichologės teigimu, už visų šių skirtingų rūpesčių slypi tas pats jausmas – nežinomybė dėl to, kas mūsų laukia.
Kokios baimės labiausiai kamuoja lietuvius naktimis?
Daugiausia apklaustųjų nurodė, kad ramybę jiems trikdo mintys apie sveikatą. Taip atsakė 39 proc. respondentų. Darbo ir karjeros klausimai neramina 26 proc., santykiai su artimaisiais ar partneriais neduoda ramybės 16 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 12 proc. prisipažino galvojantys apie santaupų trūkumą nenumatytiems atvejams, o 7 proc. nerimauja dėl turimų finansinių įsipareigojimų.
„Nors apklausoje respondentai įvardijo skirtingas nerimo priežastis, už daugelio jų slypi tas pats jausmas – nežinomybė dėl ateities. Nerimauti pradedame tuomet, kai nežinome, kas mūsų laukia ir nesijaučiame visiškai saugūs“, – sako „Allianz Lietuva“ psichologė Inga Vaidelauskienė.
Kodėl sveikata tapo pagrindiniu nerimo šaltiniu?
Specialistų nestebina, kad sveikata tapo dažniausiai minima nerimo priežastimi. Sveikata daugeliui žmonių yra pagrindas, ant kurio statomas visas likęs gyvenimas. Nuo jos priklauso galimybė dirbti, rūpintis šeima, išlikti savarankiškam ir gyventi taip, kaip norisi.
Todėl vos atsiradus abejonėms dėl sveikatos, galvoje ima suktis įvairūs klausimai: „Ar galėsiu gyventi kaip iki šiol?“, „Kas bus su mano karjera?“, „Kaip pasikeis šeimos gyvenimas?“, „Ar pakaks turimų santaupų?“.
„Dažnai mus labiau gąsdina ne pati sudėtinga situacija, o nežinia, kas bus toliau. Kai trūksta aiškumo, mintys greitai ima piešti pačius blogiausius scenarijus“, – pastebi psichologė.
Sveikatos iššūkiai dažnai tampa ir finansiniais
Susirgimas ar rimtesnė trauma dažnai tampa ne tik sveikatos, bet ir finansiniu iššūkiu. Tokiais atvejais tenka spręsti ne tik gydymo klausimus, bet ir galvoti apie papildomas išlaidas, reabilitaciją ar laikinai sumažėjusias pajamas.
Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos, praktikoje vis dar susiduriama su ilgomis laukimo eilėmis pas specialistus, todėl dalis gyventojų renkasi mokamas konsultacijas, tyrimus ar reabilitaciją. Be to, rimtesnės ligos ar traumos atveju dažnai tenka kuriam laikui atsitraukti nuo darbo, o tai gali sumažinti pajamas būtent tada, kai išlaidų padaugėja.
„Daugiau ramybės suteikia žinojimas, kad nelaimės ar sunkios ligos atveju nereikės vieniems spręsti visų su tuo susijusių finansinių iššūkių. Tai savaime negarantuoja, kad nerimo neliks, tačiau padės jaustis saugiau“, – teigia „Allianz Lietuva“ psichologė.
Kokios ligos lėmė didžiausias draudimo išmokas?
„Allianz Lietuva“ išmokų statistika iliustruoja, kokios ligos gali pareikalauti reikšmingų finansinių išlaidų. Per 2026 m. pirmąjį pusmetį vidutinė kritinių ligų draudimo išmoka siekė 15 000 eurų. Dažniausiai tokios išmokos buvo mokamos susirgus krūties ar prostatos vėžiu bei patyrus miokardo infarktą.
Tarp didžiausių pirmojo pusmečio išmokų dėl nelaimingų atsitikimų buvo ir išmokos dėl kelio vidinio menisko plyšimo (beveik 2 300 Eur), kelio sąnario artrozės (2 000 Eur) ir blauzdos kaulų lūžio (beveik 2 000 Eur). Už kitus susirgimus, kai klientas gydėsi ligoninėje, didžiausios išmokos siekė nuo 1 400 Eur iki 2 800 Eur. Tarp jų dominavo širdies ir kraujagyslių ligos, neurologiniai susirgimai, sudėtingi ortopediniai gydymo atvejai bei virškinamojo trakto ligos.
Ši statistika rodo, kad reikšmingų finansinių išlaidų gali pareikalauti ne tik onkologinės ar gyvybei pavojingos ligos, bet ir sudėtingi ortopediniai, neurologiniai, širdies bei virškinamojo trakto susirgimai. Kai nereikia nerimauti dėl gydymo išlaidų ar laikinai sumažėjusių pajamų, lengviau susitelkti į svarbiausią dalyką – sveikimą.
Kodėl darbas tapo daugiau nei tik pajamų šaltiniu?
Antroje vietoje atsidūręs nerimas dėl darbo ir karjeros atskleidžia kitą šiuolaikinio gyvenimo tendenciją. Šiandien darbas daugeliui reiškia ne tik pajamas. Jis tapo ir savirealizacijos, pripažinimo, statuso bei asmeninių ambicijų vieta.
Dėl to už paprasto teiginio „nerimauju dėl darbo“ gali slypėti labai skirtingos emocijos. Vienus slegia baimė netekti stabilumo, kitus – spaudimas nuolat siekti daugiau. Dar kitiems nerimą kelia jausmas, kad kitiems sekasi geriau.
„Kai savo sėkmę ir vertę pradedame matuoti pagal rezultatus darbe, mintys apie darbą mūsų nepalieka ir po darbo valandų. Tuomet vis grįžtame prie dienos pokalbių, priimtų sprendimų ar klaidų, kurias norėtųsi ištaisyti“, – sako I. Vaidelauskienė.
Kodėl santykiai vis dar tokie svarbūs?
Trečioje vietoje pagal apklausos rezultatus liko santykiai. Nors dažnai atrodo, kad ramybę užtikrina gera sveikata ir stabilios pajamos, nemažiau svarbu jaustis išgirstam, suprastam ir turėti į ką atsiremti.
Net ir turint stabilų darbą, pakankamas pajamas bei gerą sveikatą, nerimą gali kelti įtampa šeimoje, neišspręsti konfliktai ar tolstantys ryšiai su artimaisiais. Žmogus iš prigimties siekia ryšio, todėl santykių problemos gali sukelti ypač stiprų nesaugumo jausmą.
Ar finansai tikrai kelia mažiausiai rūpesčių?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad finansai lietuviams kelia mažiausiai rūpesčių, tačiau psichologės teigimu, toks įspūdis – klaidingas. Finansiniai klausimai dažnai persipina su nerimu dėl sveikatos, darbo ar ateities.
Nerimaujant dėl sveikatos mintys dažnai nukrypsta ir į finansus. Galvojant apie darbą kyla klausimų dėl pajamų ir stabilumo, o santykiuose pinigai neretai tampa papildomos įtampos priežastimi.
„Finansai ne visada atsiduria nerimo priežasčių sąrašo viršuje, tačiau dažnai slypi kažkur fone. Kai galvojame apie sveikatą, darbą ar ateitį, neretai kartu kyla ir klausimas: o kas bus, jei viskas pasikeis?“, – sako specialistė.
Kodėl naktį viskas atrodo daug baisiau?
Daugelis yra patyrę paradoksą: vakare problema atrodo milžiniška, tačiau ryte ji jau nebeatrodo tokia grėsminga. Psichologės teigimu, priežastis gana paprasta. Dieną mūsų dėmesys yra nukreiptas į darbus, bendravimą, kasdienes veiklas ir informacijos srautą. Naktį, kai aplinka nutyla, liekame vieni su savo mintimis.
„Užuot sprendę problemą, pradedame galvoti apie įvairius blogiausius scenarijus. Kuo daugiau apie juos galvojame, tuo labiau nerimaujame“, – sako I. Vaidelauskienė.
Psichologė pabrėžia, kad nė vienas negalime numatyti visų gyvenimo posūkių, tačiau daugiau ramybės gali suteikti pasiruošimas. Juk nerimą dažnai kelia ne tik tai, kas vyksta šiandien, bet ir klausimas „kas bus, jeigu?“. Kas bus, jeigu pablogės sveikata? Jeigu neteksiu darbo? Jeigu kuriam laikui sumažės pajamos?
Nors visų scenarijų numatyti neįmanoma, daugiau saugumo suteikia žinojimas, kad bent daliai jų esame pasiruošę. Būtent todėl svarbios tampa ne tik pastangos rūpintis savo sveikata ar santykiais, bet ir finansinis pasirengimas nenumatytoms gyvenimo situacijoms.
Dažniausiai užduodami klausimai apie lietuvių nerimo priežastis
Kokia yra pagrindinė lietuvių nerimo priežastis naktimis?
Pagal „Allianz Lietuva“ apklausą, daugiausia respondentų (39 proc.) nurodė, kad ramybę jiems trikdo mintys apie sveikatą. Tai yra dažniausiai minima nerimo priežastis.
Kiek lietuvių nerimauja dėl darbo ir karjeros?
26 proc. apklaustųjų teigė, kad darbas ir karjeros klausimai jiems neduoda ramybės naktimis. Tai antra pagal dažnumą nerimo priežastis.
Ar finansiniai rūpesčiai yra svarbūs lietuviams?
Nors tiesiogiai finansus įvardijo tik 19 proc. respondentų (12 proc. dėl santaupų trūkumo ir 7 proc. dėl finansinių įsipareigojimų), psichologės teigimu, finansiniai klausimai dažnai slypi už kitų nerimo priežasčių, tokių kaip sveikata ar darbas.