ES lėšos ir skaidrumo stoka: kodėl „Dankora“ netesėjo pažado?
Ekspremjero Gintauto Palucko šeimos valdoma įmonė „Dankora“ netesėjo pernai vasarą duoto pažado grąžinti Europos Sąjungos finansavimą. Skirtas lėšas turėjo gauti inovacijų Pamario kraštui skatinantis projektas, tačiau elektrinių laivų krovimo stotis taip ir nebuvo pastatyta. Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl „Dankoros“ ir kitų Paluckų šeimos verslų, įšaldytas tiek šios įmonės, tiek ekspremjero brolio Dano Palucko turtas.
Pažadas liko tik žodžiuose
„Dankora“ visuomenės dėmesio centre atsidūrė pernai liepą. Būtent šios įmonės istorija tapo paskutiniu impulsu, privedusiu prie G. Palucko atsistatydinimo iš premjero posto. Išaiškėjus abejotinam ES lėšų panaudojimui, įmonė viešai pasižadėjo grąžinti europinius pinigus, kuriuos jai skyrė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Tačiau, kaip patvirtino NMA, pinigai taip ir nebuvo grąžinti.
NMA kreipėsi į teisėsaugą, o „Dankoros“ turtas buvo įšaldytas. Registrų centro duomenys rodo, kad prokuratūra taip pat įšaldė ekspremjero brolio, šiuo metu „Dankorai“ vadovaujančio D. Palucko, nekilnojamąjį turtą.
Skaidrumo trūkumas ir „šeimų ramybė“
Visuomenininko Andriaus Tapino atskleista informacija parodė, kad tuomečio premjero brolienės Virginijos Paluckienės kontroliuojama įmonė iš NMA gavo daugiau nei 170 tūkst. eurų finansavimą. Šie pinigai buvo skirti inovacijų plėtrai, elektromobilių ir elektrinių laivų krovimo infrastruktūros įrengimui Drukių kaime. Tačiau didžioji dalis šių lėšų buvo nukreipta į kitą Paluckų šeimos verslą, bendrovę „Garnis“, kurios 49 proc. akcijų priklauso G. Paluckui.
Paaiškėjus šioms aplinkybėms, tuometis premjeras tikino nežinojęs apie verslo ryšius. Vėliau „Dankora“ pareiškė atsisakanti europinių pinigų.
„Įmonės direktoriui ir akcininkams svarbiau yra šeimų ir artimųjų ramybė nei pinigai“, - 2025 m. liepos gale išplatintame pranešime teigė tuometinis įmonės vadovas Kostas Mikalajūnas.
Deja, pažadas liko netesėtas. NMA paaiškino, kad įmonė kreipėsi dėl sutarties nutraukimo, bet nesilaikė esminės sąlygos ir pinigų negrąžino.
Institucijos saugo europinius pinigus
NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė atskleidė, kad agentūra informavo „Dankorą“ apie būtinybę grąžinti visą išmokėtą paramą. Kadangi „Dankorai“ buvo išmokėta daugiau nei 136 tūkst. eurų, o lėšos negrąžintos, NMA ėmėsi ryžtingų veiksmų.
„NMA kreipėsi į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą dėl laikinųjų nuosadybės teisių apribojimo priemonių. Prašymas buvo patenkintas. Taigi NMA užsitikrino galimybę susigrąžinti išmokėtą paramą“, - teigė V. Kovaliūnienė.
Projektą įmonė turėjo įgyvendinti iki 2025 m. liepos 30 dienos. Tačiau liepos 31 dieną žurnalistų lankytose „Dankoros“ valdose paaiškėjo, kad žadėtoji inovacijų skatinimo stotis taip ir nebuvo pastatyta.
Demokratija veikia: atsakomybė neišvengiama
Informacija apie galimai neskaidrų ES lėšų panaudojimą tapo paskutine vinimi į G. Palucko politinę karjerą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas, o tą pačią dieną buvo pranešta apie sprendimą trauktis iš premjero pareigų.
Ikiteisminis tyrimas plečiasi. FNTT pateiktais duomenimis, įtarimai dėl galimo kreditinio sukčiavimo pareikšti penkiems asmenims, tarp jų ir D. Paluckui. Tyrime taip pat figūruoja ir įmonė „Garnis“, kuri iš valstybinio plėtros banko ILTE buvo gavusi 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.
Kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto praturtėjimo jau pasiekė Seimą. Gegužę Seimas pritarė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymui panaikinti G. Palucko teisinę neliečiamybę. Prokuratūros duomenimis, G. Paluckas su sutuoktine įgijo neaiškios kilmės turto už daugiau nei 344 tūkst. eurų.
G. Paluckas neprieštaravo prokuratūros prašymui ir žadėjo savo tiesą įrodyti teisinėmis priemonėmis. Nepaisant kvietimų trauktis iš Seimo, jis nusprendė išsaugoti mandatą ir toliau dirbti socialdemokratų frakcijoje.
Tuo metu jo iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ patiria rimtų finansinių sunkumų. Po skandalo įmonė apleido patalpas, atleido darbuotojus ir nustojo mokėti mokesčius. Dabartinės skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ viršija 30 tūkst. eurų, todėl netrukus turėtų būti pradėta bankroto byla. Tai aiškus pavyzdys jaunimui ir visai visuomenei, kad demokratija ir skaidrumas reikalauja atsakomybės, o teisėtvarkos institucijos veikia, siekdamos apginti viešąjį interesą.