Alsys ragina išgirsti bendruomenę prieš sprendžiant dėl Sporto rūmų likimo

Kultūros ministras Lukas Alsys pabrėžia, kad prieš priimant galutinius sprendimus dėl Vilniaus kultūros ir sporto rūmų ateities būtina atlikti išsamią bendruomenės poreikių analizę. Tai, anot jo, padėtų išvengti nereikalingų infrastruktūrinių projektų ir užtikrintų, kad pastatas tarnautų visuomenei.

Kodėl svarbu išanalizuoti bendruomenės poreikius?

Laidoje „ELTA kampas“ Alsys aiškino, kad infrastruktūros pokyčiai turi būti pagrįsti realiais poreikiais ir galimybe generuoti pelną. „Jeigu mes infrastruktūrą galime panaudoti kultūros reikmėms, tai visuomet yra geras sprendimas. Tačiau svarbiausias dalykas yra išgirsti, ko tikrai reikia tai bendruomenei“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad kartais poreikiai gali pasirodyti hipotetiniai, todėl būtina atlikti didelę analizę. „Visuomet infrastruktūriniai pokyčiai turėtų būti pamatuoti poreikių ir galimybe generuoti pelną. Tai neturi būti dar vienas darinys, kurį turėtume išlaikyti ir kiekvieną kartą sukti galvą, kaip padaryti, kad vieta būtų lankoma, įdomi ir patraukli“, – akcentavo jis.

Ar pavyks rasti kompromisą tarp skirtingų interesų?

Ministras išreiškė viltį, kad Vyriausybei pavyks rasti sutarimą tarp skirtingų suinteresuotų pusių. „Pilnai tikiu, kad Vyriausybė imsis diskusijų su bendruomene. Lūkesčiai yra ne radikalūs, bet visiškai konstantiniai. Kažkodėl noriu tikėti, kad pavyks surasti bendrą sprendimą. Jeigu pavyks tai padaryti, bus didelis pasiekimas“, – dėstė politikas.

Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas Lietuvoje rabinas Šolomas Krinskas anksčiau buvo pasiūlęs nugriauti pastatą ir teritoriją palikti žydų kapinėms. Reaguodamas į tai, Alsys pabrėžė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra valstybei reikšmingas objektas, susijęs su Lietuvos valstybingumo ištakomis. „Yra daugybė variantų – kultūra, kongresų rūmai, memorialo vieta, Sąjūdžio įamžinimas. Greta to, tai yra Senųjų žydų kapaviečių vieta. Man atrodo, būtent šis klausimas turi būti ypač pamatuotas, ko reikia bendruomenei, ko reikia visuomenei“, – tikino jis.

Kokie siūlymai jau pateikti dėl pastato ateities?

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritarė mintims dėl griovimo, pavadindamas tai neatsakingu žingsniu. Tuo tarpu Seimas pavasarį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, pritaikytu kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.

Be to, 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė įregistravo rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“. Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projektu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.

Parlamentarai taip pat ragina skirti lėšų rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę. Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.

Ką tai reiškia Vilniaus ir Lietuvos ateičiai?

Alsys tikisi, kad ilgos ir sudėtingos diskusijos baigsis kompromisu. „Man atrodo, yra įmanoma surasti tą ploną ribą, kur sutilptų ir atmintis žydų tautybės asmenims, ir galimybė prisiminti ir įamžinti Sąjūdį. Tai yra tokios spekuliacijos ir pasvarstymai, kas tai turėtų būti“, – pabrėžė jis.

Šis klausimas atspindi platesnę demokratinės visuomenės tendenciją – atvirą dialogą tarp institucijų, bendruomenių ir istorinių grupių. Atvira Lietuva palaiko tokį požiūrį, kuris skatina skaidrumą, dalyvavimą ir inovatyvius sprendimus, atitinkančius šiuolaikinės visuomenės poreikius.