Artimųjų Rytų konfliktas: JAV ir Iranas ant karo slenksčio, o pasaulis stebi

Antradienį, anksti ryte, Irano revoliucinė gvardija Hormuzo sąsiauryje užpuolė tanklaivį, priversdama jo įgulą palikti laivą. JAV nedelsdamos atsakė dar vienu oro smūgių etapu prieš Islamo Respubliką. Šis konfliktas, jau dešimtą naktį iš eilės besitęsiantis JAV oro antskrydžiais, dar toli gražu nesibaigė, kaip pabrėžė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai ne tik karinė, bet ir ekonominė bei humanitarinė krizė, kuri tiesiogiai paliečia milijonus žmonių, įskaitant ir Europos, ir Lietuvos piliečius.

Kodėl Hormuzo sąsiauris toks svarbus?

Hormuzo sąsiauris yra strategiškai svarbus vandens kelias, kuriuo taikos metu keliauja maždaug penktadalis visos pasaulio žalios naftos ir gamtinių dujų. Jo blokada jau dabar smarkiai paveikė pasaulines energijos kainas. Antradienį „Brent“ naftos kaina viršijo 88 JAV dolerius už barelį, o JAV vidutinė benzino kaina šoktelėjo iki 4 dolerių už galoną. Tai didina spaudimą ne tik amerikiečių, bet ir visų pasaulio vartotojų piniginėms.

Kokia JAV pozicija šiame konflikte?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė: „Mes dar toli gražu nebaigėme reikalų su Iranu“. Jis perspėjo, kad kitas JAV karinis taikinys galėtų būti požeminis branduolinis kompleksas „Pickaxe Mountain“ netoli Natanzo, kur, Vakarų žvalgybos duomenimis, Iranas stato nedeklaruotą urano sodrinimo gamyklą. „Mes gana greitai smogsime tam rajonui, ir labai smarkiai“, – sakė D. Trumpas. Jis taip pat pažadėjo „pasirūpinti“ hučių sukilėliais, jei šie blokuos Saudo Arabijos uostus.

Kokie yra žmogiškieji nuostoliai?

Nuo karo pradžios vasario 28 dieną žuvo 17 JAV karių. Nuo liepos pradžios, kai JAV atnaujino smūgius, buvo sužeista beveik 100 amerikiečių karių, nors 96 procentai jų grįžo į tarnybą. Irano pareigūnai skelbia, kad per JAV smūgius žuvo mažiausiai 50 žmonių, o 517 buvo sužeisti. JAV kariuomenė nustatė dviejų karių, žuvusių per išpuolius Jordanijoje, tapatybes, o trečias asmuo vis dar dingęs.

Ar yra vilties diplomatijai?

Nepaisant karo veiksmų, diplomatinės pastangos tęsiasi. Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni atvyko į Islamabadą deryboms su Pakistanu, kuris yra svarbus tarpininkas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV vis dar yra atviros deryboms su Iranu, tačiau „jos turi būti tikros“. „Jei durys atsidarys diplomatijai – jei vaikinai, norintys padaryti ką nors naudingo Iranui, laimės ir perims tos sistemos kontrolę – tai bus labai teigiamas poslinkis“, – sakė M. Rubio.

Kaip ši krizė veikia Lietuvą ir Europą?

Nors Lietuva yra toli nuo Artimųjų Rytų, šis konfliktas tiesiogiai veikia mūsų šalį. Kylančios naftos kainos didina degalų, šildymo ir kitų prekių kainas. Be to, JAV Valstybės departamentas paskelbė perspėjimą Amerikos piliečiams visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvoje, būti atsargiems dėl padidėjusios teroristinių išpuolių grėsmės. Tai primena, kad globalus saugumas yra trapus, o demokratinės vertybės, tokios kaip laisvė ir atvirumas, turi būti ginamos.

Kokios galimos konflikto baigtys?

Šiuo metu situacija yra itin nestabili. Viena vertus, JAV demonstruoja karinę jėgą ir ryžtą. Kita vertus, Iranas ir jo sąjungininkai, pavyzdžiui, Jemeno hučiai, rodo, kad yra pasirengę tęsti kovas. Hučiai paskelbė jūrų embargą Saudo Arabijai, grasindami blokuoti Bab el Mandebo sąsiaurį. Tai galėtų dar labiau destabilizuoti pasaulines energijos rinkas. Vienintelė viltis – diplomatija, tačiau, kaip pripažįsta JAV pareigūnai, kol kas realių derybų perspektyvų nėra.

Ši krizė yra išbandymas ne tik JAV ir Iranui, bet ir visai tarptautinei bendruomenei. Ar pavyks išvengti dar didesnio karo, priklausys nuo to, ar politiniai lyderiai pasirinks dialogą, o ne ginklus. Tai klausimas, kuris turėtų rūpėti kiekvienam, tikinčiam demokratija, taika ir atviru pasauliu.