Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdavys negali savo nuožiūra mažinti darbuotojo atlyginimo, net jei mano patyręs nuostolių. Išskaitos iš darbo užmokesčio galimos tik įstatymų nustatytais atvejais, o tokios praktikos kaip „bačkos“ ar automatinis prekių trūkumo paskirstymas yra neteisėtos. Ši informacija ypač aktuali siekiant užtikrinti skaidrų ir teisingą darbo santykių reguliavimą, kuris yra vienas iš demokratiškos visuomenės pagrindų.
Kokiais atvejais išskaitos iš darbo užmokesčio yra teisėtos?
Pagal Darbo kodekso 150 straipsnį, išskaitos gali būti daromos tik siekiant grąžinti darbuotojui perduotas ir nepanaudotas pinigų sumas, išieškoti permokas dėl skaičiavimo klaidų, atlyginti darbuotojo kaltės sukeltą žalą arba tam tikrais atvejais grąžinti permokėtus atostoginius.
„Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas vien todėl, kad darbdavys mano patyręs nuostolių. Kiekvienai išskaitai turi būti konkretus teisinis pagrindas“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Ar darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą be darbuotojo kaltės nustatymo?
Ne. Vien žalos fakto nepakanka. Turi būti įrodyta konkretaus darbuotojo kaltė, o žalos dydis vertinamas atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, abiejų šalių kaltės laipsnį ir darbdavio veiklos riziką.
„Negalima preziumuoti, kad už nustatytą trūkumą automatiškai atsako visi tuo metu dirbę darbuotojai. Vien nustačius prekių trūkumą parduotuvėje, jo sumos negalima tiesiog padalyti visiems skyriaus darbuotojams“, – aiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Įprastai darbuotojo atlygintinos žalos riba negali viršyti 3 jo vidutinių darbo užmokesčių, o esant dideliam neatsargumui – 6 vidutinių darbo užmokesčių. Visą žalą darbuotojas privalo atlyginti tik tada, kai žala padaryta tyčia, neblaivaus ar apsvaigusio asmens, arba pažeidus konfidencialumo susitarimus.
Kodėl „bačkos“ ir išankstiniai vekseliai yra nelegalūs?
VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į fondus, vadinamus „bačkomis“, skirtus galimai žalai padengti. Taip pat neteisėtas vekselių pasirašymas, kai jų tikslas – ateityje kompensuoti galimą žalą.
„Darbuotojo materialinė atsakomybė negali būti kuriama iš anksto kaupiant jo pinigus. Jeigu žala iš tiesų padaroma, turi būti vertinama konkreti situacija ir taikoma įstatymų nustatyta tvarka“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Kokios sumos gali būti išskaičiuotos ir per kiek laiko?
Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo. Išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Jei terminas praleistas arba suma didesnė, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Taip pat taikomi Civilinio proceso kodekse nustatyti išskaitų dydžiai: iš dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 10 proc., iš dalies iki 2 MMA – 30 proc., o iš dalies, viršijančios 2 MMA – 50 proc.
Kada galima išskaičiuoti permokėtus atostoginius?
Atostoginiai už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę, gali būti išskaičiuojami tik tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.). Kitais atvejais toks išskaičiavimas yra neteisėtas.
Ką daryti darbuotojui, nesutinkančiam su išskaita?
Darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Svarbiausia taisyklė – atlyginimo sumažėjimas neturėtų būti priimamas kaip savaime teisėtas vien todėl, kad taip nusprendė darbdavys. Darbuotojas turi teisę žinoti, kokiu pagrindu atliekama išskaita, ir ginti savo teises“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Skaidrūs darbo santykiai ir aiškios taisyklės yra esminiai demokratinės visuomenės elementai. Žinojimas apie savo teises – pirmas žingsnis į aktyvų pilietiškumą ir teisingesnę darbo rinką.