Lietuvos oro gynyba susiduria su naujo tipo iššūkiu: kaip efektyviai ir ne per brangiai atsakyti į pigių dronų ir kontrabandinių balionų keliamas grėsmes. Spalio 9-11 dienomis Kaune vyksiantis hakatonas „Ugninis skydas. Apsaugok dangų“ suburs daugiau nei 300 dalyvių, ieškančių technologinių sprendimų, kurie galėtų pakeisti tradicinę, milijonus kainuojančią ginkluotę.
Kodėl tradicinės oro gynybos sistemos nebėra vienintelis atsakymas?
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis aiškina, kad dabartinė oro gynyba remiasi dviem skirtingomis paradigmomis. Sovietinė sistema rėmėsi dideliais radarų ir raketų tinklais, o Vakarų pasaulis daugiausia pasikliavo naikintuvais, tokiais kaip F-16, skirtais numušti brangias raketas.
Vis dėlto technologijoms evoliucionuojant, keičiasi ir grėsmių pobūdis. Priešininkai dabar naudoja įvairius dronus, įskaitant klaidinančius, kurie neturi sudėtingų valdymo sistemų ir gali būti paveikti elektroninės kovos priemonėmis. Kaip teigia L. Idzelis, tokiems objektams reikia įvairių priemonių, veikiančių kartu: nuo naikintuvų iki įvairaus nuotolio oro gynybos sistemų ir elektroninės kovos sprendimų.
Kiek kainuoja drono perėmimas ir kodėl tai svarbu?
Pagrindinė problema yra kainos disproporcija. Vienas didelis dronas gali būti numuštas brangia raketa iš naikintuvo, tačiau jei jų atskrenda šimtas ar daugiau, toks būdas tampa neefektyvus. „Tų pigių sprendimų mes, deja, kol kas neturime prisigaminę“, – pripažįsta L. Idzelis.
Vis dėlto Lietuvoje jau yra įmonių, kuriančių sprendimus šiai problemai. „Luna Robotics“ direktorius Elvinas Kukys pasakoja, kad jų sukurti dronai-perėmėjai, pagrįsti FPV dronų komponentais, kainuoja gerokai mažiau nei naikintuvo šūvis. Įmonė jau integravo radaro duomenų perdavimą į kamerą, kad pilotas realiu laiku matytų, kur skristi. Tikimasi, kad kitais metais sprendimas bus pilnai įgyvendintas.
Kaip spartinamas gynybos technologijų kūrimas Lietuvoje?
„Tech Park Kaunas“ vadovas Paulius Nezabitauskas atkreipia dėmesį, kad technologijų kūrimo ciklą diktuoja užsakymai. Ukrainoje, kur lietuvių startuoliai testuoja savo technologijas, ciklas trunka vos keturis mėnesius. Po šešių mėnesių technologija jau gali būti pasenusi.
Lietuvoje situaciją riboja maži užsakymų mastai. Nors NATO šalys perka lietuviškas technologijas, kiekiai dažnai neviršija kelių tūkstančių vienetų. Vis dėlto rinka keičiasi: nuo pavienių dronų pereinama prie sistemų, galinčių valdyti didesnį jų kiekį. Ukrainoje jau atsiranda taktinės sistemos, paremtos dirbtiniu intelektu, kurios gali įvertinti situaciją ir priimti sprendimus už žmogų.
Kokie iššūkiai laukia hakatono dalyvių?
Šių metų hakatonas skirtas būtent tokių tarpusavyje veikiančių sprendimų paieškai. Organizatoriai pateikė šešis iššūkius, kuriuos suformulavo Lietuvos organizacijos, Gynybos resursų agentūra, Gynybos asociacija ir Suomijos gynybos inovacijų tinklas. Visi jie orientuoti į dirbtiniu intelektu paremtas atpažinimo sistemas ir sensorų integraciją į vieną valdymo sistemą.
Pasak P. Nezabitausko, tikimasi, kad bent trečdalis komandų savo sprendimus orientuos į dirbtinio intelekto integraciją. Per 48 valandas dalyviai galės išklausyti kariuomenės atstovų, tarp kurių bus ir Ukrainos bei buvusių NATO karių, dirbančių su „Palantir“ sistemomis. Aktyviausios komandos gaus finansavimą ir per du-tris mėnesius galės užbaigti prototipą.
Kodėl hakatonas svarbus ne tik Lietuvai?
Hakatonas pritraukia dalyvius ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš Turkijos, Kipro, Suomijos bei Ukrainos. Estai stiprūs kibernetikos srityje, latviai – dronų technologijose. Lietuva taip pat aktyviai įsitraukia į tarptautinius projektus: „Tech Park Kaunas“ dalyvauja Europos gynybos fondo paraiškose su 15 partnerių iš Skandinavijos ir Baltijos šalių.
Anot L. Idzelio, kuriant gynybos technologijas svarbūs trys principai: masiškumas, poveikis priešininkui ir tvarumas. Sprendimai turi būti tokie, kad juos būtų galima pagaminti per naktį, jie turėtų realų poveikį ir būtų finansiškai tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.
Hakatono organizatoriai pabrėžia, kad renginys nėra vien varžymasis dėl prizų. Tai galimybė įsitraukti į intensyvius mokymus, gauti mentorystę ir įvertinti savo komandos stipriąsias bei silpnąsias puses. Kaip rodo „Luna Robotics“ pavyzdys, būtent iš tokių renginių gali gimti sprendimai, kurie po kelerių metų taps realia Lietuvos oro gynybos dalimi.
Dažniausiai užduodami klausimai apie oro gynybą nuo dronų
Kodėl naikintuvai nėra efektyvūs prieš dronų spiečius?
Naikintuvai ir brangios raketos yra efektyvūs prieš pavienius didelius taikinius, tačiau jei vienu metu atskrenda šimtai dronų, jų numušimas tampa ekonomiškai nenaudingas ir techniškai sudėtingas. Reikia pigesnių ir masiškesnių sprendimų.
Kokie sprendimai jau kuriami Lietuvoje?
Lietuvos įmonės kuria dronus-perėmėjus, pagrįstus FPV dronų komponentais, integruoja radaro duomenų perdavimą ir dirbtiniu intelektu paremtas atpažinimo sistemas. Šie sprendimai jau demonstruojami kariuomenės pratybose.
Kiek laiko užtrunka sukurti veikiantį gynybos sprendimą?
Ukrainoje technologinis ciklas trunka apie keturis mėnesius, po šešių mėnesių technologija gali būti pasenusi. Lietuvoje procesą riboja maži užsakymų mastai, tačiau hakatonai ir akceleravimo programos padeda pagreitinti kelią nuo idėjos iki prototipo.