Lietuva gali tapti kibernetinio saugumo kalve, bet reikia sistemos
Kibernetinio saugumo specialistų poreikis Lietuvoje auga sparčiai, tačiau dabartinė rengimo sistema nesugeba pasiūlyti rinkai reikiamų kompetencijų. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta galimybių studija atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus kibernetinio saugumo studijas baigė vos 400 specialistų, o net 98 proc. darbdavių vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Tai rodo, kad vien didinti studentų skaičių nepakanka – reikia ilgalaikės sistemos, apimančios valstybės, verslo ir švietimo sektorių bendradarbiavimą.
Kodėl dabartinė sistema neveikia?
Pasak „Santa Monica Networks“ techninio centro vadovo Arvydo Žvirblio, pagrindinė problema – uždaras kompetencijų auginimo ratas. Rinkai reikia patyrusių specialistų, tačiau jiems atsirasti būtini aukšto lygio ekspertai, galintys perduoti žinias jaunesniems kolegoms. Šiuo metu tokių ekspertų Lietuvoje yra per mažai, o kibernetinio saugumo sritis keičiasi taip greitai, kad net patys profesionalai turi nuolat kelti kvalifikaciją.
„Jeigu nėra pakankamai besimokiusių ir užaugusių iki aukšto lygio, ilgainiui mažėja ir žmonių, galinčių tas žinias perduoti kitiems“, – sako A. Žvirblis. Jis pabrėžia, kad dėl ekspertų trūkumo rinkoje gali įsitvirtinti geriau save pristatantys nei realias kompetencijas turintys specialistai, o tai ilgainiui mažina visos rinkos profesinius standartus.
Investicijos į žmones – būtinos
Valstybė daug investuoja į technologijas, aparatinę ir programinę įrangą, tačiau, anot A. Žvirblio, šios investicijos turi augti kartu su investicijomis į žmones. Aukšto lygio kibernetinio saugumo specialisto parengimas per dvejus ar trejus metus gali kainuoti apie 200 tūkst. eurų – įskaičiavus mokymus, darbo užmokestį ir reikalingas priemones. Tai didelė našta verslui, ypač vertinant Lietuvos rinkos dydį.
„Jei tokių kompetencijų reikia ne tik verslui, bet ir pačiai valstybei, jų auginimas negali likti vien privataus sektoriaus atsakomybe“, – teigia ekspertas. Jis atkreipia dėmesį, kad aukštą profesinį lygį pasiekęs specialistas tampa konkurencingas tarptautinėje darbo rinkoje, todėl įmonės negali būti tikros, kad jų investicija liks Lietuvoje.
Siūlymas: „smūginė injekcija“ – 100 aukšto lygio ekspertų
A. Žvirblis siūlo sukurti intensyvią programą, kuri per dvejus ar trejus metus parengtų pirmąjį aukšto lygio specialistų branduolį – apie šimtą žmonių. Tokia programa kainuotų maždaug 20 mln. eurų, tačiau, pasak jo, tai būtų „smūginė injekcija“, kuri padėtų kelti bendrą kompetencijų lygį ir sukurtų ekosistemą, gebančią auginti kitą specialistų kartą.
„Šimtas žmonių būtų orientacinis skaičius, nes specialistų tikrai reikia daugiau. Bet turėtume žmonių su tarptautinio lygio kartele: vieni koncentruotųsi į techninius dalykus, kiti – į procedūrinius, dalis pradėtų dėstyti“, – aiškina jis. Pasak A. Žvirblio, norint pasiekti tokį rezultatą, reikėtų kviesti aukščiausio lygio ekspertus iš užsienio arba sudaryti galimybes atrinktiems specialistams mokytis ten, kur šios kompetencijos šiandien yra stipriausios.
Talentų paieška turi prasidėti mokykloje
Ilgalaikėje perspektyvoje, anot A. Žvirblio, talentų reikėtų ieškoti dar gerokai iki universiteto. Jis siūlo svarstyti specializuotą kibernetinio saugumo ugdymo modelį, kuriame motyvuoti mokiniai jau nuo 9–10 klasės galėtų gilinti žinias specializuotoje elitinėje užklasinėje mokykloje. Vėliau perspektyviausiems jaunuoliams turėtų atsiverti kelias į tarnybą specializuotame valstybės kibernetinio saugumo padalinyje.
Kaip pavyzdį A. Žvirblis įvardija Izraelį, kur talentų ugdymas pradedamas dar mokykliniame amžiuje. „Magshimim Cyber“ programa rengia gabius jaunuolius technologijų ir kibernetinio saugumo srityse, o jos absolventai vėliau papildo elitinius Izraelio karinius technologinius padalinius, tokius kaip 8200. Šio padalinio absolventai vėliau kuria startuolius ir prisideda prie tarptautinės technologijų ekosistemos.
„Dviračio išrasti nereikia – yra modelių, kurie jau veikia. Mūsų rinka nėra didelė, todėl aukšto lygio kibernetinio saugumo gebėjimų užtikrinimas turi būti ir valstybės interesas. Galime išsikelti ambicingą tikslą – tapti kibernetinio saugumo specialistų kalve Europoje“, – sako A. Žvirblis.
Dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles
Kibernetinė erdvė tampa vis agresyvesnė – daugėja tiek kriminalinių nusikaltimų, tiek valstybinio lygio kibernetinių atakų. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, dirbtinis intelektas (DI) jau tapo kasdieniu kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, padedančiu greičiau rinkti informaciją apie taikinius, kurti įtikinamesnius sukčiavimo scenarijus ir ieškoti saugumo spragų.
Pasak A. Žvirblio, DI didina ne tik besiginančių organizacijų galimybes, bet ir vieno užpuoliko produktyvumą. „Anksčiau tam, kad padarytum sudėtingą ataką, reikėjo labai protingų žmonių. Dabar tie patys keli žmonės, pasitelkę DI, gali padaryti ženkliai daugiau atakų“, – aiškina jis. Kartu ekspertas pabrėžia, kad DI nepanaikina aukšto lygio specialistų poreikio – priešingai, kuo daugiau darbo perima technologijos, tuo svarbesni tampa žmonės, gebantys suprasti visą sistemą.
Geopolitinė situacija dar labiau padidina kibernetinių kompetencijų svarbą. „Kariuomenėje suprantame, kad neužtenka turėti lėktuvų, tankų ir kitos technikos – reikia žmonių, gebančių ja naudotis. Kibernetika šiais laikais taip pat yra viena iš gynybos sričių. Todėl turime investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones, jų kompetencijas bei išlaikymą“, – teigia A. Žvirblis.