Vilnietis Tomas Stasiukevičius, siekiantis visiškos finansinės laisvės iki 2040 metų, į savo investavimo planą neseniai įtraukė netikėtą partnerį: asmeninį dirbtinio intelekto (DI) finansų asistentą, kuris ne tik pataria, bet ir laiku sustabdo nuo impulsyvių sprendimų, rašo DELFI. Vietoj to, kad skatintų pirkti, algoritmas kartais siūlo tiesiog susilaikyti.
Lietuvoje sparčiai plinta tiek investavimas mažomis sumomis, tiek dirbtinio intelekto naudojimas kasdieniams sprendimams. Tomo istorija rodo, kaip technologija gali tapti ne loterijos bilietu, o disciplina palaikančiu įrankiu, jei žmogus pats žino, ko nori pasiekti.
Asmeninis DI strategas su aiškia misija
T. Stasiukevičius investuoja ne pirmus metus, tačiau DI ėmėsi naudoti neseniai. Anksčiau, jo žodžiais, technologija dar nebuvo tiek pažengusi, kad galėtų protingai sudėlioti ilgalaikį portfelį, o rekomendacijos dažnai rėmėsi tik tuo, kas tuo metu populiariausia.
Dabar jis susikūręs asmeninį finansų asistentą, kuriam detaliai aprašęs jo rolę: ilgalaikis strategas, investavimo patarėjas, finansinio plano ir portfelio architektas, finansinių sprendimų partneris.
„Mano pagrindinis tikslas yra pasiekti visišką finansinės nepriklausomybę iki 2040 metų. Tada iki pensijos man liktų maždaug dvidešimt metų, todėl noriu, kad visas finansinis planas būtų kuriamas palaipsniui ir nuosekliai“, – DELFI sakė pašnekovas.
Įdomiausia tai, kad Tomas dirbtiniam intelektui aiškiai nurodė: jo užduotis nėra priversti šeimininką jaustis gerai dėl finansinių sprendimų. Natūralu, kad dalis jų gali būti skausmingi: kartais reikia mažinti išlaidas, kartais didinti pajamas, o kartais laikytis pasyvios strategijos, nors labai norisi pinigus nukreipti į greičiau augančias turto klases. Tam Tikslui pritaria ir finansų konsultantų praktika, apie kurią rašėme straipsnyje kodėl žmonės pirmiausia renkasi žmogų.
DI vertina ne tik pačias investicijas, bet ir su jomis susijusius kaštus: mokesčius, platformų įkainius. Pavyzdžiui, jei Tomas investuoja per Lietuvos biržą lietuviškame banke, įrankis paskaičiuoja, kiek realiai tokia investicija kainuos, ir tai atsižvelgia vertindamas bendrą strategiją.
Kai algoritmas pasako „ne“: kriptovaliutų ir „penny stocks“ pamoka
Vienas ryškiausių pavyzdžių nutiko visai neseniai. Tomas norėjo per vieną platformą įsigyti šiek tiek kriptovaliutos.
„Dirbtinis intelektas man priminė, kad kitoje platformoje jau turiu įsigijęs kriptoturto. Įvertinęs visą mano portfelį, jis parodė, kad kriptovaliutų dalis jame jau yra per didelė. Jo vertinimu, ši dalis turėtų išlikti visiškai simbolinė, maždaug 3-4 procentai“, – pasakojo vyras.
Panašią pamoką jis gavo dėl vadinamųjų „penny stocks“ – labai nebrangių augančių technologijų ir biotechnologijų įmonių akcijų, kurių vertė teoriškai gali išaugti dešimtis ar šimtus kartų. DI peržiūrėjo visą istoriją ir nustatė, kad iš kelių dešimčių tokių investicijų reikšmingo pelno atnešė tik dvi. Visos kitos buvo nuostolingos, kai kurios stipriai.
„Jis labai paprastai parodė, kad ši strategija man istoriškai nepasiteisino. Dirbtinis intelektas, atrodo, rizikuoja šiek tiek mažiau, negu aš pats norėčiau, ir tai mane kartais truputį nervina. Bet suprantu, kodėl jis taip daro: jo užduotis nėra vaikytis maksimalaus pelno bet kokia kaina“, – atvirai kalbėjo T. Stasiukevičius.
Ekspertė: DI puikus mokytojas, bet ne garantuotas pranašumas
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė pabrėžia, kad DI vis dažniau tampa patarėju asmeninių finansų valdyme, tačiau svarbu suprasti, kur ši technologija naudinga, o kur jos galimybės dar ribotos.
„DI gali būti labai vertingas mokantis investuoti. Jis leidžia greičiau ir sistemingiau suprasti sąvokas, tokias kaip diversifikavimas, sudėtinės palūkanos ar IPO. Investavimo pasaulis nebeatrodo toks sudėtingas ar kupinas specifinės terminologijos“, – DELFI tikino K. Ruseckienė.
Jos teigimu, technologijos reikšmingai sumažino investavimo slenkstį: investicijų robotai ir mikro investavimas leidžia pradėti nuo kelių ar keliolikos eurų. Tai griovia mitą, kad investuoti galima tik sukaupus didelį kapitalą, o jaunimui suteikia galimybę mokytis praktiškai, kai anksti padarytos klaidos mažiau skaudina.
Vis dėlto ekspertė įspėja dėl pagundos naudoti DI kaip priemonę rinkai aplenkti. Investicijų grąža visada susijusi su rizika, ir technologija šio fundamentalaus principo nepakeičia. Ji taip pat primena, kad DI turi polinkį pritarti vartotojo išsakytoms prielaidoms, todėl objektyvumo kartais gali būti mažiau negu konsultuojantis su profesionaliu finansų patarėju.
„Būtina kritiškai vertinti gautą informaciją, tikrinti faktus ir suprasti, kad galutinę atsakomybę už investicinius sprendimus prisiima pats investuotojas“, – pabrėžė K. Ruseckienė.
Kiek galima sukaupti investuojant po 100 eurų per mėnesį?
SEB duomenimis, įvairių investicijų šiuo metu turi daugiau negu kas antras Lietuvos gyventojas. Populiariausios kryptys yra gyvybės draudimas, nekilnojamasis turtas ir trečiosios pakopos pensijų fondai, sparčiai auga susidomėjimas ETF fondais.
K. Ruseckienė pateikia įtikinamą skaičiavimą: investuojant po 100 eurų per mėnesį 45 metus ir skaičiuojant vidutinę 10 proc. metinę grąžą galima sukaupti daugiau negu 870 tūkst. eurų. Svarbiausias veiksnys yra ne bandymas atspėti rinkos judėjimą, o disciplina, reguliarumas ir ilgas laikotarpis.
Būtent šią tiesą Tomas ir išgirsta iš savo DI asistento kasdien: didžiausi ir greičiausi pelnai slepia didžiausias rizikas, o kartais geriausia investavimo strategija yra tiesiog nuosekliai daryti tai, ką esi suplanavęs.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dirbtinis intelektas gali padaryti žmogų turtingesnį?
Pats savaime – ne. Pasak K. Ruseckienės, investicijų grąža visada susijusi su rizika ir DI šio principo nepakeičia. Technologija gali pagreitinti mokymąsi, padėti palyginti alternyvas ir įvertinti scenarijus, tačiau už sprendimus atsako pats investuotojas.
Kiek reikia pinigų, kad pradėtum investuoti?
Dėl investicijų robotų ir mikro investavimo šiandien pradėti galima nuo kelių ar keliolikos eurų per mėnesį. Mažos sumos leidžia mokytis praktiškai ir ugdyti įprotį, kuris ilgainiui tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių.
Kuo DI asistentas naudingiau už intuiciją?
Jis mato visą portfelį ir istoriją iš šalies, todėl gali pastebėti, kai tam tikros turto klasės dalis jau per didelė, arba parodyti, kad tam tikra strategija anksčiau nepasiteisino, kaip nutiko Tomo atveju su „penny stocks“ akcijomis.