Seime vėl kovojama už žiniasklaidos ateitį: dirbtinio intelekto iššūkiams skirta nauja parama

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Simonas Kairys grįžta prie idėjos, kuri pavasario sesijoje dar nebuvo subrendusi. Jis vėl teikia Seimui patobulintą projektą, kuriuo siekiama leisti Medijų rėmimo fondui remti žiniasklaidą, nukentėjusią nuo dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų. Tai ne tik techninis klausimas, bet ir demokratijos apsaugos klausimas.

Politikas aiškina, kad dirbtinis intelektas keičia informacijos rinką iš esmės. Žmonės vis dažniau informacijos ieško ne tiesiogiai žiniasklaidos portaluose, o per dirbtinio intelekto platformas. Šios platformos naudoja žiniasklaidos turinį, bet neatlygina už jį. Reklamos pajamos plaukia tokioms korporacijoms kaip „Meta“, „YouTube“ ar „Google“, o tradicinė žiniasklaida lieka nuošalyje.

Kairys pastebi, kad jau dabar anglakalbiuose portaluose drastiškai krenta lankytojų, ateinančių per paieškos sistemas, skaičius. Tai, anot jo, yra tiesioginė dirbtinio intelekto platformų veikimo pasekmė, kurią netrukus pajus ir lietuviškos žiniasklaidos priemonės.

Kokia galėtų būti naujoji programa?

Seimo narys siūlo Medijų rėmimo fonde sukurti atskirą programą, kuri remtų žiniasklaidos prisitaikymą prie dirbtinio intelekto eros. Tai apimtų archyvų skaitmeninimą, technologinę integraciją ir turinio pritaikymą dirbtinio intelekto platformoms. Anot Kairio, tokia parama padėtų žiniasklaidai ne tik išgyventi, bet ir aktyviai dalyvauti naujoje informacinėje erdvėje.

„Politikai privalo čia įsikišti, nes kyla grėsmė objektyviai informacijai, kuri yra vienas svarbiausių laisvos demokratinės šalies atributų. Ko nepadarys Lietuva ar Europos Sąjunga, tą padarys Rusija ar Kinija“, – pabrėžė buvęs kultūros ministras.

Jis įsitikinęs, kad jei nebus skatinama profesionali ir kokybiška žiniasklaida, dirbtinio intelekto platformų turinys bus užpildytas manipuliacijomis ir dezinformacija.

Kodėl ankstesnis bandymas žlugo?

Gegužę pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos nesulaukė Seimo pritarimo. Už jas balsavo 47 parlamentarai, prieš buvo 41. Projektas buvo grąžintas iniciatoriui tobulinti. Dabar Kairys tikisi, kad patobulintas variantas sulauks platesnės paramos.

Kiek pinigų reikės?

Kol kas tikslūs skaičiai nėra aiškūs. Kairys svarsto apie papildomus 1–2 milijonus eurų šiai programai, tačiau pabrėžia, kad proporcijas turėtų nustatyti Medijų fondo taryba. Jis taip pat kritikuoja dabartinę valdžią, kuri sumažėjusį fondo biudžetą gelbėjo vienkartiniu 0,5 milijono eurų įnašu iš Krašto apsaugos ministerijos. Tai, anot jo, nėra tvarus sprendimas.

Galiojantis įstatymas numato, kad Medijų rėmimo fondo misija yra remti visuomenei ir valstybei reikšmingą, kokybišką, etišką ir politiškai neutralų turinį. Šiuo metu prioritetinės sritys yra kultūrinė, regioninė žiniasklaida, naujienų, tiriamoji ir šviečiamoji žurnalistika, taip pat tautinių mažumų ir lietuvių diasporos žiniasklaida.

Naujoji programa galėtų tapti svarbiu žingsniu, užtikrinant, kad Lietuvos žiniasklaida neatsiliktų nuo technologinių pokyčių ir išlaikytų savo, kaip demokratijos sergėtojos, vaidmenį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl dirbtinis intelektas kelia grėsmę žiniasklaidai?

Dirbtinio intelekto platformos, tokios kaip pokalbių robotai, naudoja žiniasklaidos turinį be finansinės kompensacijos. Jos taip pat nukreipia vartotojų srautus nuo tradicinių portalų, mažindamos reklamos pajamas.

Ar ši parama padės kovoti su dezinformacija?

Taip. Skatinant profesionalią žiniasklaidą, dirbtinio intelekto platformose atsiras daugiau patikimo turinio, o ne manipuliacijų. Tai svarbu demokratijos apsaugai.

Kada Seimas spręs dėl šio projekto?

Patobulintas projektas bus teikiamas artimiausiu metu. Tiksli data dar nėra paskelbta.