Spalio 8-oji Lietuvoje pažymėta svarbiais sprendimais: Vyriausybė stiprina sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą, kitų metų biudžete gynybai numato 5 proc. BVP, tačiau planuojamas deficitas viršys Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą. Tuo metu medikų organizacijos įspėja dėl ilgėsiančių eilių, o Vilniuje sulaikyti kontrabandos gabenimu įtariami asmenys.
Kariuomenė dislokuojama prie Kaliningrado srities sienos
Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi apsaugai stiprinti pasitelkiama apie 100 karių, kurie pasienyje turėtų būti dislokuoti maždaug dviem savaitėms. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad prireikus karių skaičius ir misijos trukmė galės būti koreguojami.
Sprendimas priimtas įvertinus galimos mobilizacijos Rusijoje riziką bei incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kai ginkluotų kaukėtų asmenų lydima migrantų grupė mėgino neteisėtai patekti į Latviją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodo, kad situacija pasienyje su Kaliningradu išlieka rami, o neteisėtų migrantų iš Baltarusijos nefiksuojama penktą parą iš eilės. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžia, kad grėsmės lygis Lietuvoje nepakito.
Gynybos finansavimas: 5 proc. BVP ir 4,8 mlrd. eurų
Vyriausybė kitų metų biudžete gynybai numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, gynybos finansavimas kitąmet didėtų 36 mln. eurų, nors jo dalis nuo BVP mažėtų nuo 5,38 iki maždaug 5 proc.
Kitąmet darbo užmokesčiui didinti numatoma 450 mln. eurų, o vidutinė senatvės pensija turėtų augti apie 10 proc. Pensijų indeksavimui planuojama panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, o papildomų lėšų poreikis pensijoms didinti sieks 715,5 mln. eurų. Biudžeto projektą Vyriausybė planuoja registruoti penktadienį, o vėliau jis bus teikiamas Seimui.
Kodėl biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP ribą?
Kitų metų biudžeto deficitas turėtų pasiekti 3,8 proc. BVP, viršydamas Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. limitą. Finansų ministras Taurimas Valys teisina šį sprendimą situacija visoje ES – esą 12 šalių jau paskelbė, kad kitais metais viršys deficito ribą.
Premjero teigimu, deficitas galėjo būti ir didesnis – formuojant biudžetą išlaidos sumažintos 1,5 mlrd. eurų. Vyriausybės nariams pavesta ieškoti būdų mažinti planuojamas išlaidas, o bendras sutaupymas kitiems metams siekia 100 mln. eurų.
Opozicinių konservatorių atstovės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė kritikuoja planus viršyti nustatytus limitus. Anot jų, gynybos finansavimas kitąmet beveik nedidės, todėl deficitą lemia išlaidų augimas kitose srityse. Opozicijos teigimu, toks deficitas rodo, kad valdančiųjų socialdemokratų įsipareigojimai sunkiai suderinami su fiskalinės drausmės reikalavimais.
Medikai įspėja dėl ilgėsiančių eilių, ministras ramina
Pacientų ir medikų organizacijų atstovai įspėja, kad nuo 2027 metų planuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo tvarkos pokyčiai gali pailginti pacientų eiles ir pabloginti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės Jurgos Dudienės teigimu, pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimui privačiose įstaigose, daliai pacientų gali tekti ilgiau laukti gydymo viešajame sektoriuje. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė taip pat įspėjo dėl nepakankamų viešųjų gydymo įstaigų pajėgumų.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis atmeta nuogąstavimus dėl ilgėsiančių eilių. Pasak jo, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei šiemet, o viešajam sektoriui bus skiriamas papildomas finansavimas. Ministras tikina, kad ligoninės yra pasirengusios priimti didesnius pacientų srautus.
Lietuviški dronai perėmėjai pristatyti poligone
Generolo Silvestro Žukausko poligone atidaryta Lietuvos kariuomenės Gynybos inovacijų centro eksperimentavimo erdvė „Vanagas“. Atidarymo metu pirmą kartą Lietuvoje pademonstruotas lietuviškas dronas perėmėjas „Defender“, kuris, panaudodamas 600 gramų sprogstamąjį užtaisą, sunaikino kitą bepilotį orlaivį „Žiogas“.
Lietuvos bendrovių „NT Service“ ir „Vytis Tech“ pristatyta sistema „Sky Viper Wall“ oro taikinius gali aptikti iki 15 kilometrų atstumu. Vieno tokio drono perėmėjo kaina siekia apie 10 tūkst. eurų, o visa sistema galėtų kainuoti 3–4 mln. eurų.
Krašto apsaugos viceministras Gabrielius Gorbačevskis teigia, kad ministerija jau rengia dronų perėmimo technologijų pirkimo dokumentus, o pirmųjų lietuviškų sprendimų pristatymų tikimasi kitų metų pradžioje. Naujajame poligone technologijas galės išbandyti tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojai.
„Artea“ bankas mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., o vidutinę metinę infliaciją prognozuoja 5,3 proc. 2027 m. Lietuvos ekonomika, banko vertinimu, augs 2,3 proc., o infliacija sulėtės iki 3,5 proc.
Banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad metinė infliacija Lietuvoje jau siekia 6,1 proc., o pagrindiniu jos veiksniu išlieka energetikos kainos, ypač degalai ir šildymas. Anot jos, darbo rinka išlieka atspari – užimtųjų skaičius šiemet didėja, o nedarbo lygis yra mažesnis nei euro zonos vidurkis.
Darbo užmokestis antrąjį ketvirtį augo 10 proc., viešajame sektoriuje atlyginimai didėjo daugiau kaip 11 proc., privačiame – apie 9 proc. Būsto rinka išlieka aktyvi: rugsėjį individualių namų sandorių sudaryta 18 proc. daugiau nei prieš metus, butų – 8 proc. daugiau. Ekonomistės teigimu, sparčiai augančios būsto kainos kelia susirūpinimą dėl įperkamumo, ypač pirmąjį būstą perkantiems žmonėms ir jaunoms šeimoms.
„Harmony Link“: Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis įgyvendinama
Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo. Sutartį Vilniuje pasirašė elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE. Jungties fizinį sujungimo tašką numatoma įrengti maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje.
Jungtį planuojama įjungti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d., ji bus tiesiama naudojant oro linijas ir kabelių intarpus. Įgyvendinus projektą, bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo pralaidumas per „Harmony Link“ ir „LitPol Link“ sieks iki 1,2 tūkst. MW.
Energetikos ministro Luko Savicko teigimu, jungtis leis efektyviau realizuoti Lietuvoje pagamintą elektros energiją, o jos trūkstant – daugiau importuoti iš Lenkijos. „Harmony Link“ yra paskutinis įgyvendinamas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos programos infrastruktūros projektas – su kontinentinės Europos tinklais Baltijos šalys sinchronizavosi 2025 m. vasarį.
Teisėtvarka: „čekiukų“ byla, kalėjimų reforma ir kontrabanda
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė nagrinėti „čekiukų“ byloje nuteisto buvusio Marijampolės mero Povilo Isodos skundą. Juo eksmeras siekia išteisinimo arba bylos grąžinimo apeliacinės instancijos teismui. Liepą Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos išteisinamąjį sprendimą ir pripažino politiką kaltu, skirdamas 10 tūkst. eurų baudą ir trejus metus uždraudė dirbti valstybės tarnyboje.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys ketina skųsti teismui Vyriausybės sprendimą jam skirti papeikimą. Įstaigos vadovas teigia, kad pertvarka kalėjimuose nėra vykdoma prievarta. Vyriausybei skirti papeikimą M. Kairiui pasiūlė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad LKT vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė teisės aktus.
Vilniuje per pasieniečių operaciją sulaikyti trys kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos gabenimu įtariami vyrai. VSAT duomenimis, Pašilaičių mikrorajone vienas automobilis nepakluso pareigūnams ir taranavo pasieniečių transporto priemonę. Garažuose rasta apie 36 tūkst. galimai kontrabandinių cigarečių pakelių. Aptiktos oro baliono liekanos leidžia daryti prielaidą, kad nelegalūs rūkalai iš Baltarusijos buvo atskraidinti oro balionais.
Pasaulyje: Nobelio premija, karas Ukrainoje ir Italijos reforma
Nobelio literatūros premijos laureate tapo kanadiečių autorė Anne Carson. Premija jai skirta „už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai plėtodama dialogą su klasikine tradicija, sukūrė naujas šiuolaikinės literatūros formas“. 76-erių autorės literatūrinė karjera prasidėjo 1986 m. knyga „Karčiai saldus erosas“.
Per Rusijos smūgį į du autobusus Kramatorske žuvo mažiausiai 33 žmonės, dar 18 liko sužeisti. Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad Rusija į autobusus smogė sklendžiančia bomba. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis smūgis neliks be atsako.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kalbėdamas prie Akropolio, paragino Europą pabusti „iš ilgo snaudulio“ ir glaudžiau bendradarbiauti naujų geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Jis perspėjo, kad Vakarų civilizacija atsidūrė „kryžkelėje“, kurioje turi rinktis tarp „nacionalinės galios“ ir nuosmukio.
Italijos parlamentas galutinai pritarė ministrės pirmininkės Giorgios Meloni inicijuotai prieštaringai vertinamai rinkimų sistemos reformai. Įstatymu įvedama visiškai proporcinė rinkimų sistema, pagal kurią partijų aljansams, surinkusiems daugiau kaip 42 proc. balsų, garantuojamos papildomos vietos parlamente. Centro kairiųjų opozicija teigia, kad premjerė šia reforma siekia užsitikrinti valdžią prieš 2027 m. rinkimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek karių dislokuojama prie Kaliningrado srities sienos?
Pasienio apsaugai stiprinti pasitelkiama apie 100 karių, kurie pasienyje turėtų būti dislokuoti maždaug dviem savaitėms. Prireikus karių skaičius ir misijos trukmė galės būti koreguojami.
Koks planuojamas Lietuvos biudžeto deficitas 2027 metais?
Kitų metų biudžeto deficitas turėtų pasiekti 3,8 proc. BVP, viršydamas ES nustatytą 3 proc. limitą. Vyriausybė teisina tai situacija visoje Europos Sąjungoje.
Kada bus įjungta „Harmony Link“ elektros jungtis?
Jungtį planuojama įjungti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Ji bus tiesiama naudojant oro linijas ir kabelių intarpus.
Kas gavo Nobelio literatūros premiją?
Nobelio literatūros premijos laureate tapo kanadiečių autorė Anne Carson – už drąsią ir išradingą kūrybą, plėtojančią dialogą su klasikine tradicija.