Lietuva stiprina paramą kaimynams ir ieško sprendimų dėl kuro kainų

Liepos 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje buvo kupina svarbių įvykių. Nuo pagalbos Latvijai ir Prancūzijai iki diskusijų dėl istorinių CŽV kalėjimo klausimų bei kuro kainų – šiandien apžvelgiame svarbiausias naujienas, kurios formuoja mūsų ateitį.

Kodėl Lietuva siunčia pasieniečius į Latviją?

Susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, Latvijai toliau padeda Lietuvos pareigūnai. Trečiadienį pranešta, kad į kaimyninę šalį išvyksta 20 Lietuvos pasieniečių su tarnybiniais šunimis. Tai patvirtino premjeras Mindaugas Sinkevičius Vyriausybės posėdyje.

Nors Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava anksčiau išreiškė norą sulaukti apie 100 pareigūnų, Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pažymėjo, kad tokių pajėgumų mūsų šalis neturi. Nepaisant to, šis solidarumo žingsnis rodo Baltijos šalių vienybę ginant Europos Sąjungos išorės sieną.

Ar Lietuva padės gesinti gaisrus Prancūzijoje?

Taip, Lietuva yra pasirengusi siųsti pagalbą gaisrų niokojamai Prancūzijai. Premjero teigimu, jau parengta 32 ugniagesių gelbėtojų komanda ir 5 autocisternos. Šiuo metu vyksta konsultacijos su Prancūzijos puse, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasirengęs prisidėti tiek technika, tiek žmonėmis. Tai puikus pavyzdys, kaip Lietuva demonstruoja europinį solidarumą.

Kokia situacija dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje?

Diskusijos dėl galimai Lietuvoje veikusio JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo toliau tęsiasi. Valdančiųjų socialdemokratų ir „valstiečių“ lyderiai kartoja nematantys poreikio naujam tyrimui. Seimo pirmininkas Juozas Olekas priminė, kad 2009 metais parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko išsamų tyrimą, tačiau tiesioginių įkalčių nerasta.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra tęsia ikiteisminį tyrimą ir vykdo tarptautinio teisinio bendradarbiavimo procedūras. Tuo tarpu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius mano, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Diskusijos atsinaujino po to, kai Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjo dar vieną bylą. Šis klausimas išlieka atviras ir reikalauja skaidrumo bei demokratinės diskusijos.

Kodėl Vilhelmas Germanas turi nešioti apykoję dar tris mėnesius?

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad „Foxpay“ byloje teisiamas verslininkas Vilhelmas Germanas turės dar tris mėnesius nešioti apykoję. Jam taip pat padidintas piniginis užstatas nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų. Be to, kaltinamasis negalės išeiti iš namų nuo 21.30 iki 13.30 val., išskyrus sveikatos priežiūros atvejus.

„Foxpay“ bylą dėl daugiau nei 23 mln. eurų vertės turto pasisavinimo teismas ketina pradėti nagrinėti rugsėjį. Joje taip pat teisiamas buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas ir dar du asmenys. Ši byla primena, kad teisingumas Lietuvoje veikia ir kad niekas nėra aukščiau įstatymo.

Kaip Lietuva reaguoja į aukštas kuro kainas?

Lietuvos degalinėse laikantis aukštoms kuro kainoms, finansų ministras Taurimas Valys pranešė, kad rengiamas mokestinių ir nemokestinių priemonių planas. Anot jo, svarstomos kompleksinės priemonės tiek trumpajam, tiek ilgajam laikotarpiui. Mokestinės priemonės galėtų būti susijusios su degalų akcizais, o nemokestinės derinamos su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis.

Vidutinės dyzelino kainos trečiadienį svyravo nuo 1,82 euro iki 2,16 euro už litrą, o benzino – nuo 1,65 euro iki 1,94 euro. Brent naftos kaina siekė 84,09 JAV dolerio už barelį. Tikimasi, kad priemonių planas bus pristatytas artimiausiomis dienomis.

Kokie pokyčiai laukia kontrmobilumo priemonių?

Vyriausybei siūloma atnaujinti prieš dvejus metus priimtą kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo planą. Pagal pakeitimus, inžinerinių priemonių parkai prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi turėtų būti įrengti iki 2028 metų pabaigos. Taip pat numatoma pavėlinti rezervinių kliūčių montavimą valstybinės reikšmės keliuose.

Šie sprendimai rodo, kad Lietuva nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, prisitaikydama prie realių poreikių ir išteklių.

Kaip sekasi Vilniaus atliekų tvarkymui?

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas teigia, kad perėmus atliekų rūšiavimo gamyklą, situacija stabilizuota, tačiau išlieka sunki. Jei gamykloje dar kelias dienas būtų veikusi privati bendrovė „Energesman“, regiono atliekų tvarkymo sistema galėjo visiškai užstrigti.

VAATC vadovas patikino, kad dėl kilusios krizės gyventojams kaina už atliekų tvarkymą nekils. Apie 18 mln. eurų siekianti žala bus išieškoma iš „Energesman“, o jei nepavyks, nuostolį padengs pats VAATC iš savo 20 mln. eurų rezervo. Tai rodo, kad viešasis sektorius gali efektyviai spręsti krizes, apsaugodamas gyventojų interesus.

Kokia situacija dėl LGBTQ teisių ir P. Gražulio bylos?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės du skundus dėl europarlamentaro Petro Gražulio išteisinimo byloje dėl LGBTQ asmenų niekinimo. Skundus pateikė Generalinė prokuratūra ir trijų nukentėjusiųjų gynėjas, prašydami panaikinti išteisinamąjį nuosprendį.

Primename, kad Vilniaus apygardos teismas pernai spalį P. Gražuliui skyrė 10 tūkst. eurų baudą už tai, kad 2022 metais Seime viešai tyčiojosi iš LGBTQ bendruomenės narių. Ši byla yra svarbus testas Lietuvos teismų sistemai ir pagarbai žmogaus teisėms.

Kokios naujienos iš pasaulio?

Ispanijoje dešimtims tūkstančių evakuotų žmonių leista grįžti namo po miškų gaisrų, tačiau pavojus dar nepraėjo dėl ketvirtosios karščio bangos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas, o Rusija paskelbė tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo Pavelo Durovo paiešką. Japonijoje per žemės drebėjimą žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18.

Šios naujienos primena, kad pasaulis yra tarpusavyje susijęs, o Lietuva, būdama atvira ir demokratiška valstybė, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose procesuose.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Lietuva oficialiai pripažįsta, kad jos teritorijoje veikė CŽV kalėjimas?

Ne, oficiali Lietuvos pozicija, kurią patvirtino teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, yra tokia, kad slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Tačiau diskusijos dėl šio klausimo tęsiasi, ypač po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.

Kodėl Lietuva negali atsiųsti 100 pasieniečių į Latviją?

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paaiškino, kad Lietuva neturi tokių pajėgumų. Vietoj to, siunčiama 20 pasieniečių su tarnybiniais šunimis, o tai yra realistiška pagalba, atitinkanti mūsų šalies galimybes.

Ar kuro kainos Lietuvoje dar kils?

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad rengiamas priemonių planas, kuris apims tiek mokestines, tiek nemokestines priemones. Kol kas Brent naftos kaina siekia 84,09 JAV dolerio už barelį, o tai yra žemiau 100 dolerių ribos, kurią ministras anksčiau minėjo kaip galimą veiksmų slenkstį.