Marijampolės greitosios medicinos pagalbos darbuotojai skambina pavojaus varpais: po rugsėjo pradžioje įvykusios struktūrinės pertvarkos, kuri panaikino teritorinius skyrius, mieste gali sumažėti budinčių brigadų skaičius. Tai kelia rimtą klausimą dėl operatyvios pagalbos prieinamumo ne tik Marijampolės gyventojams, bet ir aplinkinių rajonų žmonėms.
Ką reiškia brigadų mažinimas Marijampolėje?
Pasak buvusio Marijampolės skyriaus darbuotojų, šiuo metu mieste budi keturios brigados, o po pertvarkos planuojama palikti tik tris. Ypač nerimą kelia tai, kad naikinamos naktinės brigados, motyvuojant mažu iškvietimų intensyvumu. Darbuotojai pabrėžia, kad sprendimas priimtas neįvertinus realių iškvietimų srautų.
„Marijampolės brigados ne tik aptarnauja miestą ir jo rajoną, bet ir nuolat perveža pacientus bei padeda aptarnauti kaimynines teritorijas – Kalvariją, Kazlų Rūdą ir Vilkaviškį. Sumažinus pajėgumus iki 3 brigadų, išvykus į ilgesnį pervežimą ar iškvietimą kitame rajone, Marijampolės miestas ir jo gyventojai gali likti visiškai be operatyvios pagalbos“, – rašoma LRT gautame laiške iš Marijampolės greitosios medicinos pagalbos darbuotojų.
Ką sako tarnybos atstovai?
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas aiškina, kad mažiau brigadų budės tik kai kuriomis naktimis, o sprendimai priimami remiantis pagalbos poreikio duomenimis.
„Matome, kad naktinis iškvietimų skaičius yra perpus mažesnis negu dieninis. Atitinkamai reaguojant į duomenis, naktinis brigados skaičius – nuo aštuntos vakaro iki aštuntos ryto – tam tikrais atvejais mažinamas iki trijų. Bet tai nėra visų dienų skaičius. Pavyzdžiui, per artimiausią mėnesį 20 parų Marijampolėje budės keturi ekipažai, o iki 10 parų – trys ekipažai“, – sako T. Bagdonas.
Tarnyba taip pat patvirtino, kad dalis darbuotojų, nesutikusių su siūlomomis naujomis pareigomis po teritorinio skyriaus panaikinimo, buvo atleista. Buvęs Marijampolės skyriaus vadovas Rokas Tuminauskas pradėjo dirbti Kauno filialo dispečerinės ir brigadų valdymo skyriaus vadovu.
Ar reforma užtikrina vienodą pagalbos prieinamumą?
Darbuotojai kelia esminį klausimą: ar mažinant brigadų skaičių bus užtikrintas toks pats pagalbos prieinamumas pacientams? Tarnyba tikina, kad prireikus bus pasitelkiama aplinkinių greitosios medicinos pagalbos pastočių pagalba.
Vis dėlto Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė įspėja, kad Marijampolės problemos – tik ledkalnio viršūnė. Jos teigimu, tarnyba dažnai akcentuoja besiplečiantį budėjimo pastočių tinklą, tačiau realybėje budinčių brigadų skaičius mažėja.
„Labai skambiai pakišamas šis dalykas, kad didėja brigadų budėjimo vietų. Visiems atrodo, kad jei vietų didėja, kaip gi nedaugės brigadų. Tačiau labai dažnai brigadų skaičius mažėja, o vietų daugėja. Aš pati dirbu Ukmergėje, tai tikrai turime dienų, kai visame rajone dirba viena brigada. Neva mes galim pasikviesti iš aplinkinių – Širvintų, Anykščių, bet tikrai iš praktikos galiu pasakyti, kad turime laukimus ir 40 minučių, ir valandą“, – sako J. Keburienė.
Kodėl administracinis aparatas auga, o brigadų mažėja?
J. Keburienė kritikuoja ir pačius struktūrinius pokyčius. Pasak jos, prieš trejus metus, kai buvo įkurta bendra Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kalbėta apie efektyvesnę sistemą, o dabar administracinis aparatas tik didėja. Įsteigtas penktas filialas, tačiau ar tai pagerins paslaugų kokybę – klausimas, į kurį atsakymo kol kas nėra.
„Penkios auklės ir vaikas be galvos. Tokia liaudies patarlė. Įsteigtas dar penktas filialas ir manyti, kad dar viena administracinė struktūra nereikalauja jokių lėšų, būtų tiesiog naivu“, – teigia profesinės sąjungos pirmininkė.
Kokia situacija Lietuvos greitosios pagalbos sistemoje?
Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba Lietuvoje veikia nuo 2023-ųjų liepos, kai buvo sujungtos savarankiškai dirbusios 16 stočių, 30 pirminių sveikatos priežiūros centrų padalinių ir 2 privačios greitosios medicinos pagalbos įstaigos. Šiuo metu tarnyboje dirba beveik 3 tūkst. darbuotojų.
Tarnybos teigimu, vidutinis budinčių brigadų skaičius vienu metu nuo 2024 metų didėjo. Nuo rugsėjo tarnyba veikia pagal naują valdymo struktūrą, kurią sudaro penki filialai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
Ar gyventojai gali jaustis saugūs?
Ši situacija kelia esminį klausimą apie sveikatos apsaugos sistemos prioritetus. Demokratiškoje visuomenėje svarbu, kad sprendimai dėl tokių kritinių paslaugų kaip greitoji pagalba būtų priimami skaidriai, įvertinus realius poreikius ir išklausius specialistų nuomonę. Tik atviras dialogas tarp institucijų, darbuotojų ir visuomenės gali užtikrinti, kad reformos tarnautų žmonėms, o ne atvirkščiai.
Marijampolės atvejis – tai priminimas, kad sveikatos apsaugos reformos turi būti grindžiamos ne tik administraciniu efektyvumu, bet ir žmogiškuoju saugumu. Tikimės, kad tarnyba įsiklausys į darbuotojų ir gyventojų susirūpinimą bei pateiks aiškius argumentus, kaip bus užtikrintas operatyvios pagalbos prieinamumas visiems Lietuvos regionams.