Milijonai europiečių laiko namuose senus telefonus: juose slypi turtai, kuriuos galime atgauti

Europos Komisijos duomenimis, Europos gyventojų namuose vis dar laikoma beveik 700 milijonų nebenaudojamų telefonų – beveik po du kiekvienam gyventojui. Šiuose prietaisuose slypi auksas, kobaltas, retųjų žemių elementai ir kitos vertingos žaliavos, kurios galėtų būti susigrąžintos juos perdirbant, tačiau šis procesas stringa.

Kodėl seni telefonai ir kita elektronika lieka namuose?

Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. daugiau kaip pusė (51 proc.) 16–74 metų Europos Sąjungos gyventojų seną mobilųjį arba išmanųjį telefoną laikė namuose. Atliekų tvarkytojams jį perdavė tik 11 proc., o 2 proc. įrenginį tiesiog išmetė. Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie kitus elektronikos įrenginius. Trečdalis (34 proc.) ES gyventojų nebenaudojamus nešiojamuosius kompiuterius ir planšetes laikė namuose, 12 proc. juos pardavė arba perdavė kitam naudotojui. Atliekų tvarkytojams šiuos įrenginius perdavė 11 proc. gyventojų, o 1 proc. juos išmetė neperdavę perdirbti.

Stacionariųjų kompiuterių atveju perdirbimo rodikliai buvo kiek aukštesni – juos atliekų tvarkytojams perdavė 15 proc. gyventojų. Vis dėlto beveik penktadalis (19 proc.) senus kompiuterius ir toliau laikė namuose, 9 proc. juos pardavė arba perdavė kitam naudotojui, o 2 proc. išmetė taip ir neperdavę perdirbti. Daugiausia senų mobiliųjų telefonų perdirbimui atidavė Nyderlandų (28 proc.) ir Švedijos (26 proc.) gyventojai.

Kokios vertingos medžiagos slypi senuose telefonuose?

Nebenaudojamuose elektronikos įrenginiuose slypi daug Europos Sąjungai strategiškai svarbių kritinių žaliavų. Pavyzdžiui, perdirbus vieną toną mobiliųjų telefonų galima atgauti apie 100 kg vario, 0,3 kg aukso, 0,14 kg platinos ir paladžio. Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, telefonai ir kita smulkioji elektronika neturėtų tapti eksponatais stalčiuose.

„Juose esančios vertingos medžiagos gali būti panaudotos dar kartą, tačiau tam įrenginiai pirmiausia turi pasiekti atliekų tvarkytojus. Kuo daugiau elektronikos grįš į žiedinę ekonomiką, tuo mažiau reikės naujų žaliavų, bus mažinama aplinkos tarša, o Europa taps mažiau priklausoma nuo kritinių žaliavų importo“, – teigia V. Masalienė.

Kokia yra gamintojų ir importuotojų atsakomybė?

Pasak V. Masalienės, visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad didžiausią įtaką tinkamam elektronikos atliekų tvarkymui turi atliekų tvarkytojai. Iš tiesų, pagrindinė atsakomybė už šio proceso organizavimą ir finansavimą tenka elektronikos gamintojams bei importuotojams. „Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti, jog būtų surinkta ir tinkamai sutvarkyta ne mažiau kaip 65 proc. elektronikos atliekų, skaičiuojant nuo per metus rinkai pateikto įrangos kiekio. Vis dėlto reikšminga dalis nebenaudojamos elektronikos iki šiol nepasiekia atliekų tvarkymo sistemos – ji lieka gyventojų namuose, išmetama į mišrių atliekų konteinerius arba patenka į aplinką“, – sako V. Masalienė.

Daugiau kaip 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų 2024 m. Lietuvos rinkai galėjo pateikti apie 90 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Pagal nustatytą 65 proc. tikslą turėjo būti surinkta ir sutvarkyta apie 58,5 tūkst. tonų elektronikos atliekų. Tačiau faktiškai sutvarkyta tik 21,8 tūkst. tonų – apie 24,5 proc. nuo rinkai pateikto kiekio. Palyginimui, 2023 m. buvo sutvarkyta 22,7 tūkst. tonų elektronikos atliekų.

Kaip tinkamai atsikratyti senos elektronikos Lietuvoje?

Dalis gyventojų ir Lietuvoje seną elektroniką kaupia namuose, nors ją priduoti galima nemokamai. Smulkiuosius elektronikos prietaisus – ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir kitą smulkią įrangą – galima atnešti į didesnius prekybos centrus, kuriuose įrengtos specialios surinkimo talpos. Senų baterijų surinkimo dėžutes galima rasti ne tik parduotuvėse, bet ir biurų pastatuose, mokyklose. Nebenaudojamą šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitą stambią buitinę techniką galima nemokamai atiduoti išvežimui. Ši paslauga teikiama visoje Lietuvoje – registruoti išvežimą galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje. Užsisakius stambiosios technikos išvežimą, kartu galima atiduoti ir smulkiąją elektroniką bei baterijas. Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima pristatyti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose. Visa informacija, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, taip pat užregistruoti nemokamą išvežimą, pateikiama svetainėje www.atliekos.lt.

Kodėl svarbu perdirbti senus telefonus?

Jei senas telefonas atsiduria mišrių atliekų konteineryje, jis nukeliauja į sąvartyną. Iš aplinkoje yrančių, mechaniškai pažeistų elektronikos atliekų gali pasklisti žmonėms ir gamtai pavojingų medžiagų. Perdirbant šiuos įrenginius, ne tik išsaugomi vertingi ištekliai, bet ir mažinama aplinkos tarša bei Europos priklausomybė nuo kritinių žaliavų importo. Tai – ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonominis bei strateginis klausimas, skatinantis žiedinę ekonomiką ir inovacijas.