Mokslas įrodo: reabilituoti ruoniai puikiai prisitaiko Baltijoje
Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiosios biologės Lauros Lupeikaitės-Kuncienės tyrimai patvirtina, jog po reabilitacijos į Baltijos jūrą paleisti ruoniai sėkmingai prisitaiko prie laukinės aplinkos. Inovatyvus mokslininkės darbas, padedantis užtikrinti skaidrumą ir matuojamą gamtosaugos poveikį, pelnė prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Tai yra aiškus įrodymas, kad sąmoningos pastangos ir mokslas gali efektyviai saugoti mūsų bendrą europinę gamtą.
Kaip Baltijos ruoniai atsiduria reabilitacijos centre?
Kasmet į Lietuvos jūrų muziejų atkeliauja apie dvidešimt nusilpusių ar sužeistų ruonių jauniklių. Net 98 procentai visų į reabilitacijos centrą patenkančių gyvūnų yra Baltijos pilkieji ruoniai. Pašalinė jėga čia atplukdo pačius mažiausiuosius. Jaunikliai į Lietuvos pakrantę atkeliauja ne savo noru, o yra atnešami jūros srovių.
Pastaraisiais metais reabilitacijos centrui tenkančios naštos auga, ir viena iš svarbių priežasčių yra klimato kaita. Kaip paaiškina L. Lupeikaitė-Kuncienė, pilkieji ruoniai teikia pirmenybę veistis ant ledo, tačiau ledo Baltijos jūroje vis mažėja. Dėl to gyvūnams tenka veistis sausumoje, kur jaunikliai dėl įvairių priežasčių gali per anksti patekti į vandenį. Nepasiruošę savarankiškam gyvenimui, jie tampa srovių įkaitais. Nors šiemet dėl šaltos žiemos ir užšalusios Baltijos muziejaus specialistai sulaukė tik aštuonių ruoniukų, bendra tendencija rodo augantį iššūkį, su kuriuo tenka susidoroti.
Koks yra ruoniukų reabilitacijos procesas?
Į muziejų patenka vos kelių savaičių amžiaus jaunikliai, dažnai dar su baltu lanugo kailiu, visiškai nusilpę ir nesimaitinę. Reabilitacija prasideda nuo išsamaus būklės įvertinimo, kurį atlieka prižiūrėtojų, biologų ir veterinarų komanda.
Kadangi atplukdytas ruonis dar neėda žuvies, jam ruošiamas specialus žuvies kokteilis. Žuvis sutrinama, papildoma žuvų taukais ir vitaminais, kad maistas turėtų kuo daugiau naudingų medžiagų. Šis kokteilis į gyvūno skrandį suleidžiamas per zondą, nes iš pradžių ruoniukai visiškai atsisako maitintis. Vėliau, jaunikliui sustiprėjus, jis palaipsniui mokomas maitintis savarankiškai, pereinant nuo žuvies kokteilio prie įprasto maisto.
Sveikstantį ruonį specialistai pradeda ruošti laukiniam gyvenimui. Baseinuose suleidžiama keletas gyvūnų, siekiant paskatinti natūralią konkurenciją. Kaip teigia mokslininkė, gamtoje niekas neatneša žuvelės, todėl ruoniui būtina išmokti ją pačiam susimedžioti.
Ar reabilituoti gyvūnai išgyvena grįžę į jūrą?
Iki šiol nebuvo iki galo aišku, kaip reabilituotiems ruoniams sekasi prisitaikyti laukinėje aplinkoje. Kadangi reabilitacija reikalauja didžiulių žmonių pastangų, laiko ir finansinių išteklių, buvo būtina užtikrinti skaidrumą ir įrodyti šių investicijų naudingumą.
Atliktas tyrimas patvirtino gerąsias naujienas. Per ketverius metus mokslininkai pažymėjo 30 reabilituotų ruonių, iš kurių keturi neišgyveno, o du iš jų pateko į žvejų tinklus Estijoje. Likę gyvūnai puikiai prisitaikė ir demonstravo visiškai normalią elgseną. Jie sėkmingai išlipdavo į krantą ir nardė tiek didesniame, tiek mažesniame gylyje. Tai reiškia, kad paleidžiame stiprius ruonius, galinčius savarankiškai išgyventi gamtoje.
Kaip inovacijos padeda sekti ruonių adaptaciją?
Stebėti tokius mobilius jūrinius žinduolius dideliame vandens telkinyje įprastais metodais beveik neįmanoma. Todėl mokslininkai pasitelkė inovacijas ir pradėjo naudoti siųstuvus. Tai leido objektyviai stebėti gyvūnų judėjimą ir elgseną natūralioje aplinkoje.
Siųstuvai prie ruonių tvirtinami klijuojant juos prie kailio nugaros srityje, naudojant specialius klijus. Kadangi jaunikliai dar labai stipriai auga, ant kaklo dėti žymeklio negalima, o ant plaukmenų uždėtas žiedas nuslistų. Siųstuvai sukurti taip, kad būtų saugūs gyvūnui ir atitiktų kūno dydžio bei svorio santykį. Tai yra pasaulinė praktika, o po metų, ruoniams keičiant kailį, siųstuvai kartu su juo natūraliai pasišalina.
Kodėl ruoniai renkasi UNESCO saugomas teritorijas?
Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo dar vieną svarbą detalę. Ruoniai dažnai renkasi UNESCO saugomas teritorijas. Pasak L. Lupeikaitės-Kuncienės, tai tikėtina, nes saugomos zonos teikia didesnį saugumą ir mažiau žmogaus sukelto trikdžio.
Gauti nauji finansavimą iš UNESCO apdovanojimo leis išsamesnei analizei. Mokslininkai planuoja ištirti, kaip dažnai reabilituoti gyvūnai renkasi šias vietas ir ar saugomos teritorijos iš tiesų padeda jiems išgyventi. Šis darbas leis kartu vertinti du gamtosaugos instrumentus, reabilitaciją ir saugomas teritorijas, bei jų sąveiką, kuriant pažangesnę aplinkosaugos politiką.
Kas yra Laura Lupeikaitė-Kuncienė?
Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė yra pirmoji lietuvė, pelniusi prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Jos kelias į darbą su jūrų gyvūnais prasidėjo studijų metais, kai ji nusprendė savanoriauti muziejuje. Vėliau savanorystė virto darbu, o sėkmingi mokslai paskatino giliau pasinerti į jūrų žinduolių tyrimus, kurie šiandien atveria naujas galimybes Baltijos jūros gamtosaugai.
Kiek laiko trunka ruonių reabilitacija?
Nors tiksli trukmė priklauso nuo kiekvieno gyvūno būklės, visas procesas nuo maitinimo zondingu žuvies kokteiliu iki savarankiško maitinimosi ir konkurencijos ugdymo trunka keletą mėnesių, kol gyvūnas tampa pakankamai stiprus grįžti į Baltijos jūrą.
Kas atsitinka su siųstuvais po ruonių išleidimo?
Siųstuvai yra laikini. Jie tvirtinami specialiais klijais prie ruonio kailio. Maždaug po metų, kai ruoniai natūraliai keičia kailį, siųstuvas kartu su juo nusišalina ir patenka į vandenį, gyvūnui nepatiriant jokio diskomforto.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ruonių reabilitaciją
Kiek ruonių kasmet patenka į Lietuvos jūrų muziejų?
Vidutiniškai kasmet reabilitacijos centras sulaukia apie dvidešimt ruonių jauniklių, tačiau šis skaičius svyruoja priklausomai nuo žiemos sąlygų ir ledo dangos Baltijos jūroje.
Kodėl reabilituoti ruoniai yra žymimi siųstuvais?
Siųstuvai reikalingi norint užtikrinti tyrimų skaidrumą ir objektyvumą. Jie leidžia mokslininkams stebėti, ar išgydyti gyvūnai sėkmingai adaptuojasi laukinėje aplinkoje, ir įrodyti reabilitacijos procesų efektyvumą.
Koks yra reabilituotų ruonių išgyvenamumas?
Remiantis ketverius metus trukusio tyrimo duomenimis, didžioji dauguma reabilituotų ruonių išgyvena. Iš 30 stebėtų gyvūnų tik keturi žuvo, o kiti sėkmingai adaptavosi natūralioje aplinkoje.