Mokslo faktai prieš dezinformaciją: tiesa apie erkių tyrimus ir Laimo ligą
Socialiniuose tinkluose plinta klaidinanti informacija apie JAV mokslininkų tyrimus su erkėmis ir Laimo ligos kilmę. Svarbu atskirti faktus nuo melagienų, kad visuomenė galėtų priimti informuotus sprendimus savo sveikatos klausimais.
Kas iš tikrųjų vyksta JAV laboratorijose
JAV vyriausybės finansuojami mokslininkai tiria Krymo-Kongo hemoraginės karštligės virusą, kurdami Hyalomma erkių kolonijas ir stebėdami viruso plitimo mechanizmus. Tyrimui vadovauja USDA Žemės ūkio tyrimų tarnyba, bendradarbiaujanti su mokslo įstaigomis.
Šie tyrimai siekia:
- Kurti diagnostinius testus
- Tobulinti stebėjimo sistemas
- Sekti viruso plitimą gyvūnų populiacijose
- Stiprinti pasirengimą ligoms, keliančioms grėsmę visuomenės sveikatai
Mokslininkų kova su dezinformacija
Socialiniuose tinkluose klaidingai teigiama, kad "JAV laboratorijos veisia mirtinas užsienio erkes, siekdami gauti mRNR vakcinų". Tai netiesa. Nors JAV mokslininkai kuria RNA pagrindo vakcinas nuo Krymo-Kongo hemoraginės karštligės viruso, šis tyrimas nėra susijęs su erkių veisimu.
RNA vakcinos veikia mokydamos organizmą kovoti su virusu nenaudodamos paties viruso, o duodamos instrukciją pagaminti nekenksmingą viruso fragmentą imuniteto formavimui.
Laimo ligos tikroji istorija
Viena didžiausių melagienų teigia, kad Laimo ligą sukūrė amerikiečiai kaip biologinį ginklą. Mokslo faktai byloja priešingai:
Laimo ligą sukelia bakterija Borrelia burgdorferi, kurią perduoda užsikrėtusios erkės. Šios ligos natūralų kilmę patvirtina:
- 5300 metų senumo mumijos tyrimai Italijos Alpėse atskleidė Laimo ligos požymius
- Vokiečių gydytojas Alfredas Buchwaldas aprašė ligos simptomus prieš 130 metų
- 1981 m. amerikietis mokslininkas Willy Burgdorferis atrado ligos sukėlėją erkėje
Sveikatos apsauga ir prevencija
Laimo liga yra rimta sveikatos problema, tačiau ji gydoma. Ligos inkubacinis periodas trunka 2-10 dienų. Svarbu žinoti, kad:
- Be gydymo liga nepragydoma
- Persirgus imunitetas nesusiformuoja
- Galima užsikrėsti pakartotinai
Mokslo skaidrumo svarba
Atviros ir skaidrios mokslo komunikacijos poreikis yra ypač svarbus kovoje su dezinformacija. Piliečiai turi teisę gauti tikslią informaciją apie mokslo tyrimus, kurie gali paveikti jų sveikatą ir gerovę.
Europos Sąjunga aktyviai remia mokslo skaidrumo iniciatyvas, o Lietuva, kaip ES narė, dalyvauja šiose pastangose užtikrinti, kad visuomenė gautų patikimą informaciją apie sveikatos klausimus.