Mokslas prieš dezinformaciją: kaip atskirti faktus nuo melų apie Laimo ligą
Socialiniuose tinkluose plinta nepagrįsti teiginiai, kad JAV mokslininkai dirbtinai kuria mirtinas erkes ir kad Laimo liga yra laboratorijoje sukurtas biologinis ginklas. Šie melai ne tik klaidina visuomenę, bet ir kenkia mokslo pažangai bei visuomenės sveikatai.
Kas iš tikrųjų vyksta JAV laboratorijose
JAV vyriausybės finansuojami mokslininkai tyrinėja Krymo-Kongo hemoraginės karštligės virusą, kurdami Hyalomma erkių kolonijas ir stebėdami viruso plitimą. Šis tyrimas, kuriam vadovauja USDA Žemės ūkio tyrimų tarnyba, skirtas kurti diagnostinius testus ir tobulinti stebėjimo sistemas.
Tyrimų tikslas – sustiprinti pasirengimą ligoms, kurios gali kelti grėsmę gyvulių ir visuomenės sveikatai. Tai yra prevencinis mokslas, o ne kenkėjiškų organizmų kūrimas.
RNA vakcinų tyrimai: inovacija, o ne grėsmė
Nors JAV mokslininkai tikrai kuria RNA pagrindo vakcinas nuo Krymo-Kongo hemoraginės karštligės viruso, šis tyrimas nėra susijęs su erkių veisimu. RNA vakcinos moko organizmą kovoti su virusu nenaudodamos paties viruso – tai saugi ir pažangi technologija.
Laimo ligos istorinė tiesa
Moksliniai faktai atskleidžia, kad Laimo liga egzistavo tūkstantmečiais:
- 5300 metų senumo mumijos tyrimai Italijos Alpėse atskleidė Laimo ligos pėdsakus
- 1883 metais vokiečių gydytojas Alfredas Buchwaldas aprašė ligos simptomus
- 1981 metais amerikiečių mokslininkas Willy Burgdorferis atrado bakteriją Borrelia burgdorferi
Liga pavadinta Laimo miestelio (Old Lyme, Konektikutas) garbei, kur 1976 metais pastebėta neįprasta vaikų artrito protrūkio epidemija.
Kodėl svarbu kovoti su dezinformacija
Melagingi teiginiai apie mokslinius tyrimus:
- Mažina visuomenės pasitikėjimą mokslu
- Trukdo kovai su tikromis ligomis
- Skatina nesaugų elgesį gamtoje
- Kenkia tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui
Ateities perspektyvos
Europos Sąjunga ir jos partneriai toliau investuoja į mokslinius tyrimus, siekdami geriau suprasti ir kontroliuoti erkių platinamų ligų plitimą. Skaidrus mokslas ir viešas finansavimas užtikrina, kad tyrimai tarnauja visuomenės gerovei, o ne kenkia jai.
Pilietinė visuomenė turi teisę žinoti tiesą apie mokslinius tyrimus. Tik remiantis faktais galime priimti išmintingus sprendimus dėl savo sveikatos ir ateities.