Kremliaus aplinkoje auga baimė: ar Putinas gali griebtis branduolinio ginklo?
Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkoje vis dažniau kalbama apie galimybę panaudoti taktinį branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tokią informaciją, remdamasi šaltiniais, artimais Kremliui, skelbia agentūra „Bloomberg“, ją cituoja „Moscow Times“. Nors oficialių požymių, kad toks žingsnis jau ruošiamas, nėra, nerimas tarp Rusijos pareigūnų ir tarptautinės bendruomenės akivaizdžiai didėja.
Kodėl Kremlius vis garsiau kalba apie branduolinį ginklą?
Pasak leidinio pašnekovų, artimiausiu metu Rusija planuoja sustiprinti balistinių raketų smūgius Kyjivui, miesto centrui ir infrastruktūros objektams kituose Ukrainos miestuose. Derybos dėl karo pabaigos, bent jau sprendžiant iš viešų signalų, yra sustojusios. Rusija toliau atakuoja Ukrainą, o Ukraina rengia atsakomuosius smūgius objektams, padedantiems Putino karo mašinai.
Vis daugiau Rusijos pareigūnų mano, kad Putinas, kaip kraštutinę priemonę, gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Agentūra „Bloomberg“ pabrėžia, kad pastaruoju metu vis garsiau skamba karą remiančių veikėjų pasisakymai, palaikantys tokį žingsnį. Pralaimėjimas kare Putinui atrodo nepriimtinas, todėl jis ieško būdų išlaikyti iniciatyvą.
Kokios tarptautinės reakcijos į galimą branduolinę grėsmę?
Rusijos partneriai, įskaitant Kiniją, kuri Kremliui perdavė griežtą įspėjimą, kategoriškai prieštarauja bet kokiam branduolinio ginklo panaudojimui. Apie pasekmes įspėjo ir buvusi JAV administracija. Fiona Hill, „Brookings Institution“ vyresnioji mokslo darbuotoja, anksčiau patariusi trims JAV prezidentams, primena, kad Vašingtonas, vadovaujant Joe Bidenui, pranešė Putinui, jog atsakymas bus įprastinis JAV ginkluotųjų pajėgų smūgis Rusijai.
„Putinas bando išsiaiškinti, kiek toli jis gali eiti, kol žmonės jam nusileis“, – sako Fiona Hill.
CŽA direktoriaus vizitas į Maskvą: įspėjimas dėl NATO
Šią savaitę itin neįprastas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas į Maskvą buvo skirtas įspėti Rusiją neorganizuoti jokio išpuolio prieš NATO valstybes nares, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) ir televizija „CBS News“ pranešė, kad Ratcliffe’as siekė atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš aljansą, JAV žvalgybai manant, kad Maskva gali siekti išbandyti NATO ryžtą.
WSJ patikslino, kad per kelerius artimiausius metus Putinas galėtų išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją surengdamas „riboto masto puolimą“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad antradienį įvykęs Ratcliffe’o vizitas į Maskvą buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas į Rusijos sostinę atvyko aptarti karo Ukrainoje.
„Jis ten lankosi, tai labai panašu į pusiau eilinį vizitą. Norėtume, kad karas su Ukraina baigtųsi“, – sakė Trumpas interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Glennui Beckui.
Ką reiškia žvalgybų kontaktai?
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Ratcliffe’as per vizitą Maskvoje nesusitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, bet turėjo „kontaktų“ su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Putinas buvo informuotas apie derybas, bet atsisakė pasakyti, ar buvo iškeltas klausimas dėl karo Ukrainoje.
„Kontaktai per žvalgybos tarnybas patys savaime yra teigiamas poslinkis. Dar per anksti sakyti, kaip tai paveiks mūsų santykių krizės sprendimo procesą“, – sakė Peskovas.
Vėliausią kartą CŽA direktorius Maskvoje lankėsi 2021 metų lapkritį, kai šias pareigas ėjęs Williamas Burnsas įspėjo Rusiją nesiųsti karių į Ukrainą. Praėjus keliems mėnesiams, Kremlius pradėjo invaziją, virtusią didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Karas Ukrainoje jau nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o Kremlius atsisako sušvelninti savo reikalavimus užimti likusią Rytų Ukrainos dalį ir išlaikyti Krymo kontrolę.
Ar yra vilties taikos deryboms?
Dabar tikimasi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris atveš į Maskvą naujus pasiūlymus, nors lūkesčiai dėl proveržio yra labai maži. Trumpas atmetė spėliones, kad Ratcliffe’as aptarinėjo kitus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos bandymus išbandyti NATO ryžtą ar JAV kampaniją, kuria Vašingtonas siekia sustiprinti ekonominį spaudimą Iranui.
„Mes labai stengiamės, kad tas karas baigtųsi, ir, atvirai sakant, jie abu šiuo metu nori, kad jis pasibaigtų“, – pridūrė JAV prezidentas.
Vis dėlto, kol nėra konkrečių ženklų, kad Putinas ruoštųsi deeskalacijai, o ne branduoliniam šantažui, tarptautinė bendruomenė lieka budri. Demokratijų atsakas į šią grėsmę parodys, ar pavyks išlaikyti taiką ir stabilumą regione.