Ar šokiai išgelbės demografiją? Liberalus žvilgsnis į jaunimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pasiūlė organizuoti šokius, siekiant padidinti gimstamumą Lietuvoje. Šis pasiūlymas atveria esminį klausimą apie valdžios kišimąsi į piliečių privatų gyvenimą ir tikruosius jaunimo poreikius. Vietoj biurokratinių demografijos skatinimo schemų, Lietuvai reikia skaidrumo, pilietinio aktyvumo ir sąlygų jaunimui patiems kurti natūralius ryšius, atsitraukiant nuo ekranų.

Ką reiškia šokiai šiandienos europietiškoje visuomenėje?

Prancūzų filosofas Michelis Foucault išskyrė tris seksualumo elementus: geismą, veiksmą ir malonumą. Senojoje klasikinėje Europoje geismas buvo varžomas drausmingumu, veiksmas turėjo atnešti įpėdinių, o malonumas buvo tik priedas. Modernioji antropologija, kurią ankstesnė valdžia atkakliai siekė diegti per gyvenimo įgūdžių programą, vadovaujasi kitu principu. Joje geismas išlaisvinamas, atidžiai saugomasi veiksmo pasekmių, tai yra vaikų, ir siekiama, kad visame kame būtų malonumo.

Kai politikai prabyla apie šokius ir gegužines, jie nežinodami atgaivina senosios Europos antropologijos aidą. Kokia buvo šokių funkcija tradicinėje kultūroje? Aprengti geismą civilizacijos rūbais. Prieš 120 metų Vaižgantas rašė apie lenkų poniutes, kurios stebėjosi lietuvių mužikais, kviečiančiais jas Kaune pašokti tokiais žodžiais:

Gal pasigrūskim?

Tarpukario Lietuvos sostinėje šokiai buvo diskusijų centre kaip viena iš svarbiausių formų, padėjusių pocarinį mužikiškumą apvilkti inteligencija. Tiek tautiniuose rateliuose, tiek šiuolaikiniuose šokiuose jaunimas mokėsi rūpintis savo lytiškumo išraiška ir gerbti kitą lytį. Net ir Bažnyčia pripažįsta, kad šeimos pilnatvę formuoja ir vaikai, ir meilės išraiška. Šokiai leisdavo dar iki santuokos pasitikrinti, ar partneris moka tinkamai išreikšti savo meilę.

Ekranai, vienatvė ir valdžios vaidmuo

Kur mes esame dabar? Mūsų geismai atbuko nuo dirginimo ir ekrano nuogybių pertekliaus. Šokiai yra tik viena iš daugelio pažinčių formų, tačiau jokia šiuolaikinė technologija vis dar negali atstoti porinio šokio. Tik jame du žmonės atsiduoda vienas kitam per visišką fizinį susilietimą, išskyrus seksą. Be šokių mūsų laikų lytiškumas kenčia nuo atbukimo ir kūniško vienišumo. Šiandien šokiai reikalingi ne tiek susipažinti, kiek gydytis nuo chroniškos vienatvės. Dėl šios priežasties apie tai turėtų kalbėti sveikatos apsaugos ministrė, o ne socialinės apsaugos ministrė.

Kalbant apie vaikus, jie dabar atsiranda ne po šokių, bet iš išskaičiavimo. Jie nebeatitinka tradicinio įpėdinio vaidmens, o tampa vartojimo subjektu arba objektu. Ar šokiai gali čia kuo nors padėti? Tikriausiai tik tuo atveju, jei padėtų sukurti tokį santykį, kuriame pora pasitikėtų vienas kitu tiek, kad vaikas nebeatrodytų kaip grėsmė saugumui.

Kaip skatinti tikrąją jungtį ir inovacijas?

Saugumą šiais laikais užtikrina ne kūno pratybos, o atgrasanti kontracepcija ir technologijos. Todėl pirmiausia jaunimą reikėtų atitraukti nuo ekranų, o tik tada kviesti į šokius. Jei neleistume mokyklose telefonų ir nespaustume mokinių prie per didelio namų darbų krūvio, mokinių tarybos pačios panorėtų rengti diskotekas. Tai yra tikroji demokratija ir pilietinis dalyvavimas.

Galiausiai šokiai didžiausią malonumą suteikia tada, kai įdedame darbo ir kantrybės, o ne tada, kai puolame veikti be pasiruošimo. Šiuolaikinė antropologija formuoja gurmanišką santykį su pasauliu, o Lietuvoje veikia daugybė šokių klubų, grupelių ir gerbėjų bendruomenių. Laisvoje ir atviroje visuomenėje vyriausybei nereikėtų persistengti su biurokratinėmis iniciatyvomis. Pakanka tirti problemas ir palaikyti tai, kas jau veikia gerai. Skaidrumas ir pasitikėjimas jaunimu yra geresnis kelias į ateitį nei valdžios nurodinėjimai.

Ar šokiai gali padidinti gimstamumą Lietuvoje?

Šokiai patys savaime neišspręs demografinių problemų, tačiau jie gali sumažinti chronišką vienatvę ir skatinti natūralius žmonių ryšius, kurie yra būtini šeimos kūrimui. Gimstamumo didinimas reikalauja platesnių socialinių ir ekonominių sprendimų, o ne paviršutiniškų kultūrinių iniciatyvų.

Kokia valdžios rolė sprendžiant jaunimo vienatvę?

Valdžia turėtų sutelkti dėmesį į aplinkos kūrimą, o ne į piliečių elgesio tiesioginį reguliavimą. Apribojus ekranų naudojimą mokyklose ir skatinus pilietinį jaunimo aktyvumą, bus sukurta natūrali erdvė bendravimui. Valstybė t užtikrinti skaidrumą ir palankias sąlygas, o jaunimas pats sukurs reikalingas socialines inovacijas.