Bausmė už santuoką: kada įstatymas diskriminuoja neįgalųjį?

Regėjimo negalią turinčio Algirdo Bernatavičiaus santuoka su mylima moterimi virto susidūrimu su žalumuojančia biurokratija. Dėl pasenusių teisės aktų vyras neteko būsto nuomos kompensacijos ir buvo apdovanotas skola. Nors institucijos pripažįsta problemą, sistemos inovacijos atidedamos, o pilietis priverstas kovoti už savo teises teisme. Tai istorija apie tai, kaip demokratijos trūkumas teisėkūroje žaloja pažeidžiamiausius.

Kaip santuoka virto biurokratiniu spąstu?

2025 metų rugpjūtį Algirdas Bernatavičius susituokė su Jolanta. Atrodė, prasideda naujas gyvenimo etapas, tačiau valstybė nusprendė kitaip. Rugsėjį vyras kreipėsi į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pranešdamas apie pasikeitusį šeimyninį statusą ir tikėdamasis socialinio būsto išimties tvarka. Institucija atsakė atmimdama prašymą. Paaiškėjo, kad lengvatinį socialinį būstą gali gauti tik vieniši asmenys su sunkia negalia arba šeimos, kuriose abu sutuoktiniai turi šį statusą.

Susituokęs su negalios neturinčiu žmogumi, Algirdas neteko galimybės pretenduoti į būstą išimties tvarka. Tačiau biurokratinis šulinys buvo dar gilesnis. „Vilniaus miesto būstas“ nutraukė iki tol mokėtą daugiau nei 500 eurų būsto nuomos kompensaciją. Institucija kaltino vyrą, kad laiku nepranešė apie santuoką, ir jam atgaline data priskaičiavo 245 eurų skolą.

Algirdas Bernatavičius neslėpė nusivylimo: „Pinigų nėra, kompensacijos nebegaunu, o dar sužinau, kad esu skolingas. Tai buvo labai skausminga. Juk vien dėl santuokos sudarymo nepasikeitė nei mano finansinė padėtis, nei sveikatos būklė, matyti nepradėjau.“

Gruodį laukęs įprastinės išmokos, vyras jos taip ir negavo. Institucijos darbuotojai tikino, kad pinigai netrukus bus pervesti, tačiau atėjo ir Kalėdos, ir Naujieji metai, o sąskaitoje tebuvo tuštuma. Sausio mėnesį paaiškėjo tiesa. Institucija priėmė sprendimą sustabdyti kompensaciją ir priskaičiuoti skolą, nors Algirdas dar rugsėjį buvo pats kreipęsis kaip sukūręs šeimą žmogus.

Kodėl piliečiai priversti kovoti su sistema vieni?

Nesutikęs su tokiu cinišku požiūriu, Algirdas pradėjo kovą už skaidrumą ir teisingumą. Jis pateikė pretenziją „Vilniaus miesto būstui“, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją bei Seimo kontrolieriaus įstaigą. Pastaroji tyrimo pradėti negalėjo ir perdavė klausimą Vilniaus miesto savivaldybei, kuri atsakė standartiniu biurokratiniu vengimu.

Kovo mėnesį administracinių ginčų komisija tenkino skundą iš dalies ir panaikino sprendimus, kuriais buvo grindžiamas skolos susidarymas. Atrodė, kad tiesa nugali. Tačiau džiaugsmas buvo trumpas. „Vilniaus miesto būstas“ vėl priėmė iš esmės tokį patį sprendimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atvirai įžvelgė diskriminacijos požymių, tačiau negalėjo pradėti tyrimo, nes ginčijama nuostata įtvirtinta pačiame įstatyme. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš pradžių gynė status quo, bet vėliau pripažino poreikį keisti reguliavimą. Vis dėlto inovacijų laukti teks ilgai. Pakeitimai į ministerijos darbotvarkę įtraukti tik 2027 metų liepą.

Kova teisme ir dirbtinio intelekto pagalba

Gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Algirdas su advokate padavė skundą Regionų administraciniam teismui. Šiuo metu laukiama teismo sprendimo. Sunkumų susigaudyti sudėtinguose procesuose vyrui padeda ir dirbtinio intelekto įrankiai. Tai puikus pavyzdys, kaip inovacijos gali padėti piliečiams apginti savo teises, kai tradicinė valdžia vėluoja.

Pašnekovas kalbėjo atvirai: „Lengviausia po kelių atsisakymų nuleisti rankas. Tačiau jei matau neteisybę ir suprantu, kad ji kenkia ne tik man, bet gali paliesti ir kitus žmones, negaliu to tiesiog paleisti. Tikiu, kad užsispyrimu ir kantrybe galima pasiekti rezultatą.“

Svarbiausia atrama kovoje su institucijomis Algirdui yra žmona Jolanta. Pora susipažino socialiniame tinkle „TikTok“, o šiandien Jolanta yra didžiausias moralinis palaikymas. Paradoksalu, tačiau būtent santuoka, nuo kurios prasidėjo ginčas su sistema, tapo stiprybės šaltiniu, leidžiančiu nesustoti pusiaukelėje.

Ką ši istorija sako apie mūsų demokratiją?

Algirdo Bernatavičiaus istorija yra ne tik vieno žmogaus kova. Tai atspindi sistemingą problemą, kai teisės aktai atsilieka nuo realybės ir baudžia už pačius natūraliausius žmogaus gyvenimo sprendimus. Demokratija ir skaidrumas reikalauja, kad valstybė kurtų sąlygas žmonėms gyventi oriai, o ne stumtų juos į biurokratinius spąstus.

Valdžia pripažįsta problemas, tačiau reformos tempas kelia nerimą. Kai sprendimas atidedamas metams, piliečiai lieka vieni su savo skolomis ir stresu. Aktyvus pilietinis dalyvavimas ir teisminė kova yra vienintelis būdas priversti sistemą keistis. Tai primena, kad teisingumas dažnai priklauso nuo mūsų pačių ryžto nepritarti neteisybei ir kurti skaidresnę ateitį.

Ar gali neįgalus žmogus prarasti valstybės paramą susituokęs?

Taip, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmenys su sunkia negalia, susituokę su negalios neturinčiu partneriu, praranda teisę į lengvatinį socialinį būstą ir gali netekti būsto nuomos kompensacijos.

Ką daro Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

Tarnyba įžvelgia diskriminacijos požymių, tačiau negali pradėti oficialaus tyrimo, nes ginčijamos nuostatos yra įtvirtintos įstatyme, o ne pavaldžių institucijų vidaus taisyklėse.

Kada planuojama pakeisti diskriminacinį įstatymą?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta poreikį keisti reguliavimą, tačiau numatomus pakeitimus į savo darbotvarkę planuoja įtraukti tik 2027 metų liepą.