Bažnyčios krizė: kunigas Rytis Baltrušaitis ragina imtis psichologinės pagalbos dvasininkams

Po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė apie dviejų kunigų kaltinimus seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, žinomas kunigas ir psichologas Rytis Baltrušaitis savo socialiniame tinkle prabilo apie sisteminę problemą – dvasininkų psichoemocinę sveikatą ir profesionalios pagalbos trūkumą. Ši istorija atskleidžia ne tik teisėsaugos veiksmus, bet ir gilesnius Bažnyčios vidinės kultūros trūkumus, kuriuos būtina spręsti siekiant atvirumo ir demokratinių vertybių.

Kunigo R. Baltrušaičio kreipimasis: atviras dialogas ir pagalba

Kunigas Rytis Baltrušaitis, reaguodamas į kilusį skandalą, pabrėžė, kad „šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus“ – jis išreiškė užuojautą tiems dvasininkams, kurie tyliai ir pasišventę tarnauja žmonėms, tačiau dėl kelių nusikaltėlių turi pakelti gėdą. Jis iškėlė klausimą, ar pagaliau bus pradėta rūpintis kunigų psichoemocine sveikata ir teikiama profesionali psichologinė pagalba tiems, kurie susiduria su sunkumais.

„Gal „vaistai“ nebebus kilnojimas iš parapijos į parapiją, kol užpilinguoja žurnalistai ar teisėsaugos pareigūnai?“ – retoriškai klausė jis. Anot Baltrušaičio, sveikatos, psichinės, buitinės ir socialinės problemos šiuo metu yra kiekvieno atskiro kunigo reikalas, o tai rodo, kad Bažnyčioje trūksta sisteminės paramos.

Jis siūlo kurti savitarpio pagalbos grupes, panašias į tas, kurias turi mokytojai, ir ragina vyskupus surengti atvirus pokalbius su kunigais – „be vertinimo, be sprendimo, be moralizavimo, be priekaišto“. Baltrušaitis pabrėžia, kad toks dialogas galėtų tapti tikru vaistu.

Prokuratūros informacija: 34 nusikalstami epizodai ir 11 nukentėjusiųjų

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius antradienį spaudos konferencijoje pranešė, kad vienam kunigui pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių nusikaltimų, tarp jų – seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš nepilnamečius. Nusikaltimai, anot prokuroro, buvo daromi nuo 2002 iki 2025 metų, t. y. 23 metus, šešiose skirtingose Lietuvos vietovėse.

Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 12 iki 18 metų. Kaltinamajam pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iš jo paimtas asmens dokumentas ir apribota teisė į nekilnojamąjį turtą. Už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

Prokuroras pažymėjo, kad ši byla yra susijusi su kita byla, kurioje kaltinimai pateikti kitam kunigui – jam inkriminuojamas disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Abi bylos perduotos teismui, o kunigai nušalinti nuo dvasinių pareigų.

Bažnyčios atsakas: kanoniniai tyrimai ir bendradarbiavimas

Vilniaus arkivyskupijos Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka teigė, kad Bažnyčia išgyvena „didžiulio skausmo ir tiesos akimirką“. Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia kalbėti ne apie baudžiamąsias bylas, o apie aukų orumą ir saugumą.

„Man, kaip kunigui, yra gėda, kad erdvėje, kur nepilnamečiai asmenys turi būti saugūs, bažnyčioje, kuri siekia užtikrinti, kad joje būtų saugios vietos kiekvienam asmeniui, tokie atvejai įvyko“, – sakė M. Sotničenka. Jis patikino, kad Vilniaus arkivyskupija bendradarbiauja su teisėsauga ir yra pradėjusi kanoninius tyrimus dėl abiejų kunigų.

Prokuroras J. Laucius taip pat patvirtino, kad bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija buvo konstruktyvus. Liepą Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė 2025 m. ataskaitą, kurioje nurodoma, kad pernai gautos dvi žinios apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus, o vienas tyrimas baigtas apkaltinamuoju sprendimu pagal kanonų teisę.

Kodėl kunigo pavardė neskelbiama?

Prokuroras J. Laucius paaiškino, kad kaltinimų sulaukusio kunigo pavardė neskelbiama, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija. „Asmuo yra nekaltas tol, kol nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – teigė jis. Jis pridūrė, kad šiuo atveju kunigas nėra toks viešas asmuo, kurio vardas privalo būti paviešintas ikiteisminio tyrimo metu.

J. Laucius užsiminė, kad pavardė gali paaiškėti bylos teisminio nagrinėjimo metu arba skelbiant teismo nuosprendį. Paklaustas, kodėl 23 metus nepavyko atskleisti nusikaltimų, prokuroras pabrėžė, kad tokie nusikaltimai yra ypač latentiniai, tačiau „teisingumo ranka juos, šiuos nusikaltimus dariusius asmenis, galimai yra pasiekusi“.

Ką tai reiškia Lietuvos visuomenei?

Šis skandalas atskleidžia ne tik teisėsaugos ir Bažnyčios bendradarbiavimo svarbą, bet ir būtinybę reformuoti dvasininkų psichologinės pagalbos sistemą. Kunigo R. Baltrušaičio raginimas kurti atvirą dialogą ir savitarpio pagalbos grupes gali tapti pavyzdžiu, kaip demokratinėje visuomenėje galima spręsti sistemines problemas, užtikrinant aukų apsaugą ir skatinant atvirumą.

Atvira Lietuva tikisi, kad ši byla paskatins ne tik teisinius, bet ir kultūrinius pokyčius, kurie padės užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie kaltinimai pateikti pirmajam kunigui?

Pirmajam kunigui pateikti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų, įskaitant seksualinį prievartavimą, disponavimą pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimą į girtavimą ir kitus nusikaltimus prieš nepilnamečius. Nusikaltimai buvo daromi nuo 2002 iki 2025 metų.

Kiek yra nukentėjusiųjų?

Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 12 iki 18 metų.

Kodėl neskelbiama kunigo pavardė?

Prokuratūra vadovaujasi nekaltumo prezumpcija – asmuo laikomas nekaltu, kol neįsiteisėja teismo nuosprendis. Pavardė gali būti paviešinta bylos nagrinėjimo metu.

Ką siūlo kunigas Rytis Baltrušaitis?

Jis ragina kurti savitarpio pagalbos grupes kunigams, teikti profesionalią psichologinę pagalbą ir skatinti atvirą dialogą tarp dvasininkų ir vyskupų.