Energetinė nepriklausomybė: kodėl Lietuva dar nepasiekė tikslo
Vasario 9-oji buvo pažymėta kaip simbolinė Lietuvos energetinės nepriklausomybės diena, tačiau ekspertas Audrius Sabūnas ragina būti atsargesnius su tokiais teiginiais. Nors Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Europos kontinentiniu tinklu buvo svarbus žingsnis, tikrosios energetinės nepriklausomybės Lietuva dar nepasiekė.
Svarbus žingsnis, bet ne galutinis tikslas
Vasario 9-oji tikrai yra reikšminga data – tai diena, kai Baltijos šalys atsijungė nuo Maskvos valdomos sinchroninės jungties ir prisijungė prie ENTSO-E administruojamo Kontinentinio Europos elektros tinklo. Šis sprendimas simbolizuoja energetinės bambagyslės su Rusija nukirpimą ir integracijos su Europos Sąjunga stiprinimą.
Tačiau terminų tikslumas yra esminis. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros klasifikacija, energetinė nepriklausomybė apima ne tik elektros gamybą, bet ir bendrą kuro bei energijos suvartojimą visuose ekonomikos sektoriuose.
Lietuvos energetikos realijos
Statistika atskleidžia tikrąją padėtį:
- 2024 metais Lietuva vis dar importavo 37-38 proc. suvartojamos elektros energijos
- 2023 metais daugiau nei du trečdalius energijos resursų buvo importuojami
- Transporto sektorius lieka kritiškai priklausomas nuo iškastinio kuro
Lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, Lietuva išsiskiria didesne priklausomybe nuo energetinių išteklių importo. Nors 2025 metų balandžio pabaigoje pirmą kartą po Ignalinos AE uždarymo pagaminta daugiau elektros nei pirkta, metinis balansas vis dar išlieka neigiamas.
Elektrifikacija – kelias į nepriklausomybę
Ekspertas pabrėžia, kad tikroji energetinė nepriklausomybė galima tik per ekonomikos elektrifikaciją. Ypač svarbu:
- Transporto sektoriaus elektrifikavimas, pradedant viešuoju transportu
- Pramonės perėjimas prie elektros energijos
- Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra
Elektrifikacija ne tik sumažintų priklausomybę nuo importuojamo kuro, bet ir prisidėtų prie oro kokybės gerinimo miestuose bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.
Iššūkiai ir galimybės
Lietuva turi ambicingų planų tapti žaliojo vandenilio centru. Nors šiuo metu tik apie 1 proc. pasaulinio vandenilio gaminamas elektrolizės būdu, Europos Sąjungos politika rodo aiškų kryptį link tvarių sprendimų.
Tačiau kai kurie sprendimai kelia susirūpinimą:
- Jūrinio vėjo parkų plėtros stabdymas
- Paramos saulės elektrinėms mažinimas
- Energijos kaupimo įrenginių finansavimo ribojimas
Ateities perspektyvos
Nors pažanga yra akivaizdi, svarbu išlaikyti realų požiūrį į dabartinę padėtį. Elektrifikuojantis ekonomikai, elektros suvartojimas tik augs – dėl vandenilio gavybos, transporto sektoriaus transformacijos ir duomenų centrų plėtros.
Tikroji energetinė nepriklausomybė reikalauja nuoseklių investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos kaupimo technologijas ir ekonomikos elektrifikaciją. Tik tada Lietuva galės didžiuotis tikra energetine nepriklausomybe, o ne tik simboliniais žingsniais.
Straipsnis parengtas remiantis energetikos eksperto Audriaus Sabūno analize, paskelbta LRT.lt portale.