Europos Sąjunga turi ištaisyti totalitarinės simbolikos teisinę spragą
Europos Sąjunga mėgsta kalbėti apie vertybes, demokratiją, žmogaus teises ir istorinę atsakomybę. Tačiau vienoje srityje šis vertybinis įsipareigojimas išlieka nenuoseklus: totalitarinių režimų simbolikos vertinime.
Nacistinė ir fašistinė simbolika didelėje dalyje Europos yra draudžiama arba griežtai ribojama. Komunistinė simbolika tuo tarpu dažnai toleruojama, pateikiama kaip istorinis kontekstas ar net nostalgijos objektas. Ši asimetrija nėra atsitiktinė, ji įtvirtinta pačioje ES teisinėje architektūroje.
Teisinė realybė, kuri reikalauja pokyčių
Europos Sąjungos lygmeniu egzistuoja aiški teisinė bazė, leidžianti valstybėms narėms riboti nacistinę simboliką. 2008 m. Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija įpareigoja valstybes kriminalizuoti nacistinių nusikaltimų neigimą ar pateisinimą.
Todėl Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ar Italijoje nacistiniai simboliai vertinami kaip totalitarinių nusikaltimų legitimizavimo ženklai. Komunistinės simbolikos atžvilgiu analogiškos ES teisinės bazės nėra.
Europos Parlamentas ne kartą politiškai pasmerkė stalinizmo nusikaltimus, priėmė rezoliucijas, nustatė oficialią Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dieną. Tačiau visa tai liko deklaratyviame lygmenyje.
Geopolitinio saugumo klausimas
Ši teisinė spraga nėra neutrali. Ji aktyviai išnaudojama šiandien, kai autoritariniai režimai manipuliuoja istorine atmintimi ir bando perrašyti 20 amžiaus nusikaltimus. Komunistinė simbolika tampa politinio ir geopolitinio poveikio įrankiu, relativizuoja totalitarinius nusikaltimus ir silpnina Europos vertybinį autoritetą.
Tai jau nebe akademinė diskusija, tai Europos vidaus sanglaudos ir saugumo klausimas, reikalaujantis skubių sprendimų.
Realistūs sprendimo keliai
Kalba neina apie masinius draudimus ar saviraiškos laisvės ribojimą. Kalba eina apie teisinį nuoseklumą ir demokratinių vertybių apsaugą.
Pirmas žingsnis galėtų būti aiški Tarybos politinė pozicija, konstatuojanti, kad visų totalitarinių režimų simbolika, kai ji naudojama nusikaltimams pateisinti, prieštarauja ES vertybėms.
Antras žingsnis – pamatinio sprendimo dėl rasizmo peržiūra, išplečiant jo taikymo sritį taip, kad ji apimtų visų totalitarinių režimų masinių nusikaltimų neigimą ar pateisinimą.
Lietuvos galimybė pirmininkaujant ES
Lietuva, kaip valstybė, kuri komunizmo represijas patyrė tiesiogiai per okupaciją ir deportacijas, turėtų imtis iniciatyvos šią teisinę spragą kelti europiniu lygmeniu.
Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai – reta galimybė inicijuoti temas, kurios reikalauja politinės drąsos ir vertybinio nuoseklumo. Jeigu norime, kad pirmininkavimas būtų prasmingas, būtent tokie neišspręsti, bet brandūs klausimai turėtų būti keliami europiniu lygmeniu.
Europos Sąjunga negali sau leisti būti selektyvi savo pačios vertybėse. Teisinė asimetrija tarp nacizmo ir komunizmo simbolikos silpnina Europos moralinį autoritetą ir turi būti ištaisyta.
Tai klausimas, ar Europa yra pasirengusi būti teisiškai nuosekli ten, kur ji jau seniai yra politiškai apsisprendusi. Kol šis klausimas lieka neatsakytas, Europos vertybinė architektūra lieka neužbaigta.