Lietuvos gyventojai dažnai apdraudžia automobilį ar būstą, tačiau pamiršta save. Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ patarėja Inga Titovė primena, kad finansiniai saugikliai, tai yra sukauptas kapitalas nenumatytiems atvejams, yra būtina kiekvienos šeimos apsauga. Atsakingas finansinis planavimas leidžia išlaikyti stabilumą net ir netekus pagrindinio šeimos maitintojo.
Kas yra finansiniai saugikliai ir kodėl jie reikalingi?
Finansiniai saugikliai, arba kitaip sukauptas kapitalas, žmogui padeda sunkiausiais gyvenimo etapais. Pasak Ingos Titovės, kaupti kapitalą galima įvairiais būdais: banko sąskaitoje, investuojant, pensijų fonde arba apsidraudus gyvybės draudimu. Nuo seno yra žinomas posakis: „Jei žinočiau, kad nukrisiu, pasidėčiau pagalvę.“ Tačiau šiais laikais tokios pagalvės egzistuoja. Tik finansine forma.
Kalbėdama apie gyvybės draudimą, kaip vieną populiariausių finansinių saugiklių, I. Titovė sako, kad nors teoriškai šiuo draudimu draudžiasi vienas žmogus, paslauga yra skirta visai jo šeimai. Tai atitinka liberalią ir Europos sąjungos valstybėse įprastą požiūrį, kai individo atsakomybė už savo ir savo artimųjų gerovę tampa visuomenės stabilumo pagrindu.
Kas nutinka šeimai be finansinio saugiklio?
„Pamodeliuokime paprasčiausią scenarijų. Pagrindinį šeimos maitintoją arba, kaip aš mėgstu sakyti, „didžiausią šeimos bankomatą“, užklumpa klastinga liga, dėl kurios jis nebegali dirbti, arba dar blogiau. Kas tada nutinka šeimai, jei ši nebuvo sukaupusi kapitalo, nebuvo apsidraudusi? Natūralu, ją pradeda slėgti finansiniai sunkumai, galbūt jiems tampa per brangu išlaikyti gyvenamąjį būstą, automobilį, gal jie turi įsipareigojimų bankui, kuriuos vis sunkiau padengti, ir pan.“, pasakoja pašnekovė.
Šie scenarijai nėra reta išimtis. Būtent todėl skaidrus informavimas apie galimybes ir edukacija yra pirmas žingsnis link atsparios visuomenės.
Kodėl daiktai apdraudžiami greičiau nei žmogus?
Pašnekovės teigimu, vis dar pasitaiko žmonių, kurie tarsi savaime suprantamus dalykus apdraudžia būstą, automobilį, buitinę techniką, tačiau ne save.
„Liūdna, kai žmogus nenori suprasti, kad ne kažkokie daiktai, o jis ir jo artimieji yra didžiausias turtas“, pastebi I. Titovė.
Pasak jos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus lyg ir supranta finansinių saugiklių prasmę bei naudą, tačiau juos panaudoja ne visai tinkamai. „Pavyzdžiui, dažnai žmonės yra linkę apdrausti savo vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Mano pareiga paaiškinti, jog vaikai svarbūs ir juos apdrausti būtina, tačiau reikia nepamiršti ir savęs. Kaip mes galėsime pasirūpinti savo atžalomis ir jų ateitimi, jei mums kažkas nutiks? Būna apmaudu, kai iš tiesų kažkas nutinka tėvams, o vaikai lieka vieni ir dar be finansinės paramos“, pasakoja I. Titovė.
Kaupti kojinėje ar investuoti į ateitį?
Pašnekovė pripažįsta, kad klientams ne visada patogu kalbėti apie tokius dalykus, kaip artimųjų mirtis, tačiau finansų konsultanto kabinetas, jos teigimu, ir yra ta vieta, kurioje būtina pasikalbėti šia tema, kad vėliau nereikėtų.
„Suprantu, kad nepatogu apie tai kalbėti, tačiau tai yra gyvenimas. Vienaip ar kitaip pasišnekėti reikėtų, nes tai leis priimti sprendimus, kurie nelaimės akivaizdoje gali išgelbėti visą šeimą. Pavyzdžiui, turiu klientą, kuris tiesiai šviesiai yra pasakęs, kad turi gyvybės draudimą ir kaupia finansinį kapitalą tam atvejui, kad jei jo neliktų, žmona galėtų gerai gyventi, nepatirtų finansinių sunkumų. Ir tai yra visiškai normalu ir atsakinga“, sako I. Titovė.
Liga, mirtis ar kiti nenumatyti atvejai yra tik keletas priežasčių, dėl kurių žmonės renkasi sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Pasak Ingos Titovės, kai kam šie finansiniai saugikliai yra su ateitimi susijusių planų garantas. „Vieni kaupia vaikų ateičiai, studijoms, kiti savo pensijai, treti NT įsigijimo įnašui ir pan. Pasirinkimų, kaip ir kam kaupti per gyvybės draudimą, išties nemažai. Verta yra vadovautis tokia taisykle: 10 proc. savo pajamų atsidedame nenumatytiems atvejams, 15 proc. konkrečiam tikslui pasiekti“, primena I. Titovė.
Tačiau žmonės savo santaupas vis dar yra linkę kaupti, liaudiškai tariant, kojinėje, tai yra nieko su jomis nedarydami. Visgi toks būdas, kaip teigia specialistė, nėra pats teisingiausias sprendimas, mat, kai pinigai yra tiesiog laikomi sąskaitoje, esant infliacijai, jie praranda savo vertę. Atviroje ir konkurencingoje ekonomikoje pinigai turi dirbti, o ne gulėti be jokio pelno.
Kaip užtikrinamas klientų pasitikėjimas?
Pašnekovės pasiteiravus, kokią darbo dieną ji vadina sėkminga, moteris pripažįsta, kad didžiausias įvertinimas yra žmonių pasitikėjimas.
„Kai klientas man pasako, kad niekada netikėjo draudimu, tačiau sudaręs sutartį ir patyręs traumą ar susirgęs gavo išmoką ir suprato šios paslaugos prasmę, man tai yra didžiausias komplimentas. Svarbu, kad klientas suprastų, jog mūsų darbo prasmė ir yra atrasti ir pasiūlyti, pritaikyti geriausiai jo lūkesčius atitinkančias paslaugas, rūpintis, padėti visais įmanomais finansiniais klausimais“, pasakoja pašnekovė.
Inga džiaugiasi, kad jos pagalba, konsultacijos padėjo jau ne vienam klientui įveikti sudėtingą laikotarpį, sutaupyti norimą pinigų sumą ar tiesiog jaustis finansiškai saugiu.
„Smagu iš klientų išgirsti, kad jiems pavyko sukaupti senatvės pensijai, kad už sutaupytus pinigus išleido vaikus į mokslus, kad pagaliau sukaupė indėlį svajonių būstui ir pan. Net jei ir nieko žmogui nenutiko, žinojimas, kad jis turi finansinį rezervą, leidžia gyventi nesižvalgant per petį“, įsitikinusi finansų konsultantė.
Ar gyvybės draudimas reikalingas jauniems žmonėms?
Taip. Gyvybės draudimas nėra tik vyresnio amžiaus žmonių reikalas. Kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo mažesni mėnesiniai įmokos ir tuo didesnis kapitalas susidaro ateityje. Jauni žmonės, kurie aktyviai planuoja savo karjerą ir šeimą, turi didžiausią poreikį apsisaugoti nuo netikėtų finansinių smūgių.
Kiek pajamų vertėtų skirti finansiniams saugikliams?
Inga Titovė rekomenduoja vadovautis taisykle: 10 procentų savo pajamų atsidedant nenumatytiems atvejams ir 15 procentų konkrečiam tikslui pasiekti. Tai leidžia sukurti tiek apsauginį tinką, tiek kapitalą aiškiems ateities planams.
Kodėl santaupos kojinėje praranda vertę?
Esant infliacijai, pinigai, tiesiog laikomi namuose arba neinvestuojančioje banko sąskaitoje, nuolat praranda perkamąją galią. Kad santaupos išliktų vertingos, jos turi būti investuojamos arba kaupiamos per pensijų fondus bei gyvybės draudimo produktus, kurie užtikrina kapitalo augimą.