Vilniaus spūstys: europietiškas mokestis ar inovacijos?
Vilnius susiduria su augančiomis spūstimis, kurios miestą paralyžiuoja net vidury dienos. Siekiant išspręsti šią problemą, siūlomi du keliai: rinkos mechanizmai, tokie kaip spūsčių mokestis miesto centre, arba ilgalaikės investicijos į viešojo transporto inovacijas, pavyzdžiui, metro ar tramvajų, iki 2040 metų. Ekonomistai ragina taikyti europietiškus apmokestinimo modelius, o miesto transporto vadovybė pirmenybę teikia infrastruktūros plėtrai, siekdama išvengti griežtų priemonių.
Kodėl Vilnius stoja vidury dienos?
Sostinės eismas pasiekė naują lygį. Dabar spūsčių tenka laukti ne tik rytinio ar vakarinio piko metu, bet ir vidury dienos. JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė paaiškina, kad didesni srautai pietų metu yra laikini, tačiau jie rodo esminę bėdą. Lietuvoje trūksta sisteminio viešojo transporto planavimo. Eurostato duomenimis, net 80 procentų lietuvių kasdien renkasi automobilį. Tačiau Vilniuje matome kitokią, optimistiškesnę tendenciją. Pernai 53 procentai kelionių sostinėje buvo atlikti darniai, be privataus automobilio. Vis dėlto, 47 procentai gyventojų tebenaudoja automobilius, kurie užkemša miesto gatves ir riboja judėjimo laisvę.
Kaip inovacijos ir asmeninis pasirinkimas keičia judumą?
Jaunimas ir inovatyvūs piliečiai jau keičia vilniečių įpročius. LRT Klasikos laidų vedėjas Marius Eidukonis yra puikus pavyzdys, kaip asmeninis apsisprendimas ir pilietinė atsakomybė gali prisidėti prie miesto gerovės. Pardavęs vieną automobilį, jis atrado, kad dviračiu keliauti po Vilnių yra ne tik įmanoma, bet ir kur kas patogu.
Pabandę taip keliauti pusantro mėnesio, abu su žmona supratome, kad Vilniuje įmanoma lengvai ir patogiai judėti nejudinant automobilio iš kiemo.
Jo patirtis įrodo, kad tinkama infrastruktūra skatina racionalius sprendimus. Gyvendamas Antakalnyje ir dirbdamas Naujamiestyje, žurnalistas kasdien naudojasi dviračių takais, kurie leidžia išvengti spūsčių ir taupyti laiką. Tai yra būtent tas atvirumas ir iniciatyvumas, kuris kuria modernų miestą.
Ar Stokholmo modelis yra racionalus rinkos sprendimas?
Ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo pažvelgti į Europos ir pasaulio didmiesčių patirtį, kur spūsčių problema išspręsta rinkos ekonomikos principais. Norvegijoje ir Danijoje taikomi dideli akcizai automobiliams, o Ciuriche ir Ženevoje mokestis už parkavimą taikomas visur, net ir daugiabučių kiemuose. Singapūre veikia ypač efektyvi viešojo transporto sistema, todėl asmeniniai automobiliai ten yra retenybė.
Ekspertas ragina Vilniuje taikyti Stokholmo modelį, kuris veikia kaip skaidrus rinkos instrumentas. Už įvažiavimą į miesto centrą pikų valandomis yra renkamas mokestis. Tokia priemonė automobilį miesto centre paverčia sąmoningu pasirinkimu, o ne kasdiene prievole.
Stokholme pagrindinėse miesto vietose yra skenuojami automobilių numeriai ir už įvažiavimą tam tikru paros metu yra renkamas mokestis. Mėnesio gale gaunama sąskaita.
Ar iki 2040 metų Vilnius galės išvengti griežtų priemonių?
Vis dėlto, JUDU vadovė L. Levulytė-Staškevičienė turi daugiau optimistinių ir inovatyvių vizijų. Anot jos, sėkmingi miestai pirmiausia sudarė sąlygas žmonėms rinktis alternatyvius judėjimo būdus. Investicijos į dviračių takus, mikrojudumo priemones ir saugyklas yra būtina sąlyga prieš bet kokį apmokestinimą.
Vadovės teigimu, Vilnius turi galimybę kurti modernią viešojo transporto sistemą iki 2040 metų, kai mieste turėtų atsirasti metro ar tramvajus. Tokios inovacijos leistų išvengti Stokholme ar Londone taikomų griežtų mokesčių ir išlaikyti didesnę gyventojų laisvę.
Vilniuje mes dar turime galimybę kurti ir plėtoti viešojo transporto sistemą, daryti ją konkurencingą, investuoti į kitą judumą ir išvystyti taip, kad nereikėtų tokių stiprių priemonių, kaip apmokestinimas.
Miesto vadovybė ieško sprendimų, kurie atneštų didžiausią ekonominę naudą ir leistų sutaupyti laiko. Demokratiškas sprendimų priėmimas ir skaidrumas renkantis miesto judumo kelią lieka svarbiausiu prioritetu.
Kas yra Stokholmo spūsčių mokestis?
Tai rinkos mechanizmas, kai už įvažiavimą į miesto centrą pikų valandomis yra renkamas mokestis, skatinantis gyventojus rinktis viešąjį transportą ar dviračius.
Kiek procentų kelionių Vilniuje atliekama be automobilio?
Pernai 53 procentai visų kelionių sostinėje buvo atlikta darniai, naudojantis viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis.
Kokia nauja transporto rūšis planuojama Vilniuje?
Planuojama, kad iki 2040 metų Vilniuje bus įvesta nauja viešojo transporto rūšis, pavyzdžiui, metro arba tramvajus.